Apie knygas
„Tikras menas negali egzistuoti be pasipriešinimo pykčiui, kuris gyvena kiekvienoje širdyje ir beveik kiekviename žmoguje, todėl kad Dievas idealių žmonių, deja, nespėjo sukurti. Visada laikiausi nuomonės, kad literatūra yra gydymo priemonė“, – teigia rašytojas Grigorijus Kanovičius. Į pagalbą pasitelkę R. Oginskaitės knygą „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ kviečiame pasivaikščioti po G. Kanovičiaus Vilnių. Skaitykite daugiau...
Ketvirtadienio vakarą ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bendruomenei pristatyta šviežiai išleista dviejų verslininkų – dr. Alisos Miniotaitės ir Igno Staškevičiaus – knyga „Lyderystė“. Rašydama knygą A. Miniotaitė apklausė kelis šimtus 18–23 metų Lietuvos jaunuolių, galvodama apie veiksnius, kurie lems ateities lyderystę. Skaitykite daugiau...
Prieš 20 metų Lolitą Varanavičienę pagavęs „apsėdimas“ nepaleidžia iki šiol: kartu su bendraminčiais ji mums kasmet dovanoja didžiulę kultūros šventę – Vilniaus knygų mugę. Leidyklos „Tyto alba“ vadovė laidoje „Netobulos“ pasakojo, kaip keičiasi knygų mados, ką skaito lietuviai, kokį šeštą jausmą turi leidėjai, numatydami, ką pamils skaitytojai. Pokalbio nuorašą skaitykite arba vaizdo įrašą žiūrėkite čia.
„Vizijų stiprumu „Paskutinioji žemės žmonių karta” pranoksta „Vilniaus Pokerį””, sako Jūratė Čerškutė. Šiemet „Tyto alba“ leidykla iš naujo išleido R. Gavelio romaną „Paskutinioji žemės žmonių karta“. Tai – apokaliptinis kūrinys, pasakojantis septynių avatarų gyvenimus, o drauge ir kritikuojantis nepriklausomos Lietuvos atkūrimo procesą. Apie seksą, bliuzą, meną ir, žinoma, Vilnių šiame nepatogiame romane laida „Literatūros akiračiai“ kalbasi su literatūrologe Jūrate Čerškute. Laidos įrašo klausykitės čia:
Žurnalisto ir istoriko Victoro Sebestyeno knygos „Leninas“ pristatymas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Diskusijos dalyviai: filosofė Nerija Putinaitė, istorikas Marius Ėmužis ir istorikas Nerijus Šepetys. Vaizdo įrašą žiūrėkite čia.
Žmogaus vardas lemia jo likimą, sako senoliai. Gal taip ir yra, nes Daina turi dainuoti (bent jau širdyje:)) Šios autorės vardas tikrai pateisino save, jos antroji (po 18 metų!) išleista novelių knyga, kurią aš nusipirkau knygyne visai netyčia, tapo viena iš geriausių mano kada nors skaitytų knygų. Skaitykite daugiau...
Ar vienkartinę sėkmę patyręs žmogus tampa lyderiu visam gyvenimui? Kas lyderis gyvenimo ir verslo maratono lauke – bėgantis priekyje ar padedantis kitiem pasiekti finišą? Sertifikuoto žmogaus elgsenos eksperto Romualdo Mačiulio ir vadovų koučingo specialisto Povilo Petrausko diskusija su „Lyderystė“ bendraautoriumi, verslininku, strategu Ignu Staškevičiumi. Laidos įrašo klausykite čia...
Pirmoji Aušros Matulaitytės knyga išleista kai jai buvo šešiolika metų, kita - dabar. Skirtumas tarp knygų - penkiolika metų. Kodėl? Apie ką naujoji, daug metų "nešiota" knyga "Prijaukinti vėjai" ir kokie tolimesni rašytojos planai? Pokalbį su Aušra Matulaityte žiūrėkite čia.
Kas yra lyderis šiandien, kai kiekvienas mokomas būti pats sau vedlys? Ar išgyvename lyderių krizę? Apie lyderystę versle, namuose ir gyvenime – pokalbis su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės programos vadove Alisa Miniotaite ir verslininku Ignu Staškevičiumi. Laidos įrašo klausykite čia...
„Galime rinktis – arba spręsti problemas drauge, arba mirti pavieniui“, sako rašytojas iš Vienos, atsisakantis vadinti save austru, Robertas Menasse. Šis prozininkas, aktyviai pasisakantis už vieningos Europos Sąjungos idėją, yra pirmasis rašytojas, parašęs romaną, kurio centre – Briuselis ir Europos Sąjungos organų veikimo principai. Apie tai, kaip literatūra paversti sudėtingas biurokratines institucijas ir tai, ką simbolizuoja „Sostinėje“ po Briuselį lakstantis pakvaišęs paršas, pokalbis su Robertu Menasse LRT Radijo "Literatūros akiračiai". Laidos įrašo klausykitės čia...
Didžiulio dėmesio Lietuvoje sulaukęs, į XX a. pabaigos Šiaulius nukeliantis Rimanto Kmitos romanas „Pietinia kronikas“ pradėjo tarptautinę kelionę. Neseniai romanas pasirodė ukrainiečių kalba, o šiuo metu verčiamas į vokiečių kalbą. Atrodo, sunkiai įveikiamos užduoties – išversti Šiaulių šnekta parašytą romaną ėmėsi vertėja Beatričė Beliavciv, o išleido viena geriausių Ukrainos leidyklų – „Видавництво Старого Лева“. Skaitykite daugiau...
Novelės žanras begėdiškai nedėkingas. Visų pirma dėl griežto semantinio lakoniškumo, kai besiskleidžiančias siužeto linijas ir visokias gražias, bet nebūtinas naratyvo paraleles turi numarinti ir nukapoti, palikdamas tai, ko kartais net pats nesupranti, kodėl palieki. Novelėje – po eilėraščio – bene daugiausia intuityviosios logikos, potekstės, aliuzijų. Skaitykite daugiau...
Apie tai, ko tikriausiai nežinojote apie Vilnių
Mokykloje nekenčiau istorijos pamokų. Nuo penktos iki gal 8 klasės turėjau mokytoją, kuris kažką pasakodavo, kai jam „užplaukdavo“, o šiaip visi veikėm kas ką norėjom. O vėliau gavau mokytoją, kuri, nors ir puikiai išmanė dalyką, deja, dėstė baisiai nuobodžiai... taigi tokių šaunių pedagogų dėka aš praradau norą domėtis istorija, ir beveik viskas, ką žinau ar suvokiu apie pasaulį, yra daugiausia mano smegenis pasiekę grožinės literatūros dėka. Skaitykite daugiau...
Dvidešimtosios Vilniaus knygų mugės viešnia Nora Ikstena (49 m.) per pastaruosius kelerius metus tapo žinomiausia latvių rašytoja pasaulyje. Pernai Londono knygų mugėje pristatytas jos naujausias romanas „Motinos pienas“, kuriame pasakojama ypatinga mamos ir dukters kovos ir meilės istorija, galutinai atvėrė rašytojai vartus į anglakalbį literatūros pasaulį ir jo skaitytojų širdis. Skaitykite daugiau...
Balandžio 22 d. sueina 149 metai nuo Sovietų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Lenino gimimo. Rusijoje iki šiol stovi paminklai Leninui, tūkstančiai gatvių ir aikščių tebevadinamos jo vardu, o Maskvos Raudonojoje aikštėje, mauzoliejuje, jau kone šimtą metų lankytojų apžiūrai yra išstatyti jo balzamuoti palaikai. Ši asmenybė tebedomina istorikus, politikus, žurnalistus, menininkus. Neseniai knygynuose pasirodė vengrų kilmės Didžiosios Britanijos žurnalisto ir istoriko Victoro Sebestyeno knyga „Leninas: intymus diktatoriaus portretas“... Skaitykite daugiau...
Perskaičius Kanovičiaus „Miestelio romansą“, žmona tuoj pat nupirko ir Rūtos Oginskaitės pokalbių su Kanovičių šeimyna knygą „Gib a kuk. Žvilgtelėk“. Kadangi Kanovičius man buvo visiškai naujas atradimas, tai ir šioje knygoje radau daug ko naujo – pasirodo, jis labai produktyvus rašytojas, scenaristas ir netgi poetas. Skaitykite daugiau...
Lentynoje gulėjo knyga labai gražiu viršeliu. Todėl ir nusipirkau. Kartais žmonėms tiesiog patinka gražūs dalykai. Ir kartais jie ko nors ilgisi. Į „Man Booker“ trumpajį sąrašą patekusios ir „Whitebread“ premija apdovanotos Matthew Kneale knygos „Anglai keleiviai“ elegantiškas, kolonialistine dvasia dvelkiantis viršelis ir buvo tas veiksnys, kuris paskatino patikėti skaitiniui vietą rankinėje. Skaitykite daugiau...
Kokia ateitis mūsų laukia? Ar antžmogiškas intelektas taps mūsų vergu, ar valdovu? Kaip galime padidinti savo gerovę, pasitelkdami dirbtinį intelektą ir kartu neatimdami iš žmonių pajamų bei gyvenimo prasmės? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusio Maxo Tegmarko knygos „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ pristatymo dalyviai. Renginio įrašą žiūrėkite čia.
Turbūt daugelis sutiktų, kad knyga – vienas geriausių intelektualaus laisvalaikio leidimo būdų. Pasak V. M. Tekerėjaus, knygos lavina sielą, kelia ir stiprina žmogų, žadina geriausius troškimus, ugdo protą ir sušildo širdį. Kaip tai perduoti savo skaitytojams, puikiai žino rašytoja, vertėja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Kazimiera KAZIJEVAITĖ, šiemet apdovanota Vaikų literatūros premija už ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams skirtą knygą „Mano sesė ir aš“. Skaitykite daugiau...
Dainos Opolskaitės knygos „Dienų piramidės“ apžvalga "Žinių radijo" laidoje "Renkuosi knygą". Knygą apžvelgia Jūratė Samuišytė. Laidos įrašo klausykite čia.
Vaikų literatūros premiją už šviesų žvilgsnį į vaikystės pasaulį, moralinių vertybių sklaidą, subtilią adresato pajautą knygoje „Mano sesė ir aš“ pelniusi Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė įsitikinusi, kad tik būdami atviri galime daug geriau suprasti vaikus, priartėti prie jų sielos. Net pasisemti tyrumo ir džiaugsmo, ko dažnai stokojame. Skaitykite daugiau...
Ar įmanoma istorija sudominti žmogų, kuriam iki šiol tai atrodė nesuprantamas arba sausas datų ir įvykių kratinys? Ne tik įmanoma, bet ir verta. Dabar vyksta lūžio momentas, kai lietuviai stengiasi ne tik klausyti datų ir istorijų, bet ir suvokti, kas slypi už viso to, patys atrasti istoriją, sako istorikė, ekskursijų po Vilnių gidė ir ką tik išleistos XVIII a. "Vilniaus istorijų" knygos, kaip ir įvairių istorinių straipsnių autorė Sonata Šulcė. Skaitykite daugiau...
Pirmą Mariaus Povilo Elijaus Martynenko knygą „Be penkių pasaulio pradžia“ perskaičiau su dideliu malonumu. Mėgavausi sakinių konstrukcijomis, jausmu, kad tas viską išgyvenęs pasakotojos esu aš pats ir tas mano lūpomis sklindantis literatūrinis balsas pasako tai, ką išdrįstu tik apsvarstyti mintyse. Nauja autoriaus knyga „Praeis“ pasirodė Vilniaus knygų mugėje ir šią knygą į rankas paėmiau dėl dviejų priežasčių. Skaitykite daugiau...
Robertas Menasse – vienas žymiausių šių laikų austrų rašytojų, už kūrinį „Sostinė“ apdovanotas reikšminga „Deutscher Buchpreis“ premija. Išgarsėjo jis knyga, kurioje gyvai, ironiškai aprašo Europos Komisijos darbuotojų gyvenimą ir tai, kaip priimami sprendimai Europos Sąjungoje (ES). „ES institucijos nėra abstrakčios, tai žmonių sukurtas projektas“, – sako rašytojas. Duodamas interviu 15min jis pasakojo... Skaitykite daugiau...
„Tuometinė situacija Rusijoje ir mūsų situacija chaoso, skurdo prasme labai skiriasi, bet jeigu kalbame apie politinį neapsisprendimą, abejingumą, matau daug panašumų. Ir tokioje terpėje galima tikėtis labai destruktyvių, bekompromisių asmenybių“ – sako filosofė Nerija Putinaitė. Skaitykite daugiau...
Pokalbis su astrofiziku, lietuvos fantastų klubo, mokinių neformaliojo klubo įkūrėju, vaikų ugdymo skyriaus vedėju Gediminu Beresnevičiumi laidoje "Studija 50". Ved. Valentinas Mitė. Pokalbio klusykite čia...
Paklausus, kokiomis veiklomis dabar užsiima Alisa Miniotaitė – moteris jas vardija nesustodama. Be savo verslo, dėstytojavimo universitete, komentarų „Žinių radijui“ rengimo bei neseniai išleistos knygos „Lyderystė“, ji dar ir penkių vaikų mama. Tiesa, A. Miniotaitė nekuria viską spėjančios ir galinčios bei niekada nepavargstančios moters įvaizdžio. Skaitykite daugiau...
Į Vilnių atvyko austrų rašytojas Robertas Menasse, romano „Sostinė“ autorius. Getės instituto Lietuvoje, Tomo Mano kultūros centro ir leidyklos „Tyto alba“ kvietimu į Vilnių atvyko austrų rašytojas R. Menasse. Čia jis pristatys savo romaną „Sostinė“, prieš 2 metus pelniusį prestižinę vokiečiakalbės erdvės literatūrinę premiją „Deutcher Buchpreis“. Daugiau skaitykite...
„Europai reikia sostinės, kuri, skirtingai nei Briuselis, nepriklausytų nė vienai tautai. Aušvicas tam puikiausiai tiktų. Man tai yra gražus radikalios istorinės logikos pavyzdys, kuris turbūt nebus įgyvendintas“, – ištarė Robertas Menasse. 64 metų R.Menasse – vienas žymiausių austrų rašytojų, po 2017 metais išleisto romano „Sostinė“ (vertė K. Sprindžiūnaitė) išgarsėjęs visoje Europos Sąjungoje ir ne tik. Skaitykite daugiau...
„Nežinau, ar yra kitas darbas pasaulyje, kuriame reikia tiek daug savęs atiduoti“, – sakė Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė. Rašytojo plunksną meistriškai valdanti pedagogė sako mokytojavimą galinti palyginti tik su motinyste. K.Kazijevaitė – rašytoja, vertėja, žurnalistė, redaktorė. Ir Valdorfo Žaliosios mokyklos, esančios Vilniuje, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Skaitykite daugiau...
Prieš dvejus metus austrų eseistas ir romanistas Robertas Menasse pačiam sau netikėtai tapo tarptautine sensacija. Nuo tada jo knygos išverstos daugiau nei į 20 kalbų, tarp jų – anglų, prancūzų, rusų, arabų, kinų. Pats autorius sako, kad labiausiai jį nustebino didžiulis dėmesys Kinijoje. Kodėl? Kas nutiko? Ir kodėl būtina nepraleisti progos susitikti su rašytoju ketvirtadienį, MO muziejuje? Skaitykite daugiau...
Ar tikite atsitiktinumo galia? O gal labiau įtaigi idėja, kad kasdienybė tėra kažkieno režisūrinis sprendimas ir jūsų galios per menkos savai krypčiai pasirinkti? „Devynios istorijos. Vienas, kuris žino viską“ – taip apibūdinamas vieno žymiausių šių laikų britų rašytojo romanas „Prižiūrėtojas“, kuris į likimą siūlo pažvelgti kitu žvilgsniu. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“, o į lietuvių kalbą vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė. Skaitykite daugiau...
Rašytojas turi pažinti žmones, tik dabar tai padaryti vis sunkiau – kaukių vis daugėja ir daugėja. Net tie, kurie turi Dievo dovaną perprasti kitus, gali klysti, portalui LRT.lt sako rašytoja Daina Opolskaitė. Noveles kurianti rašytoja pokalbio metu prisipažįsta, kad romanas visuomet karaliavo ir karaliaus literatūros pasaulyje, tačiau stiprų intelektinį smūgį gali suduoti būtent novelė. Skaitykite daugiau...
Po daugiau nei dvidešimties metų leidykla „Tyto alba“ vėl išleido Ričardo Gavelio romaną „Paskutinioji Žemės žmonių karta“. Savo ketvirtajį romaną R.Gavelis rašė 1993–1994 metais, pasakojimas nukelia į pirmuosius Nepriklausomybės metus, tad jame gausu atpažįstamų prototipų ir jau istorija virtusių realijų. Beje, pats rašytojas šį romaną laikė vienu svarbiausių savo kūryboje. Skaitykite daugiau...
Rašytojo Tomo Dirgėlos knygų pardavimai siekia keliolika tūkstančių egzempliorių. O kokias knygas skaito pats autorius? Kaip jis pradėjo kurti ir kodėl kuria būtent vaikams? Apie knygas kalbamės su T.Dirgėla. Daugiau klausykite čia.
“Geras!” su šypsena ir nuostaba sušukau, kai atsirado ši knyga. Kodėl? Nes istorija beveik analogiška manajai .Pagrindinė veikėja Alba (tikrasis, t. y. lietuviškas jos vardas Uršulė, bet, kaip dažnai būna, užsienyje jo vis tiek niekas neištaria) meta nusibodusį darbą, nutraukia išsivadėjusius santykius ir susikrovusi daiktus išskrenda į Ispaniją, Kanarų salą Lansarotę. Skaitykite daugiau...
LRT radijo pokalbių laidoje "Studija50" lankėsi istorikas Tomas Balkelis. Pokalbis apie jo paskutinę knygą "Lemtingi metai" bei lietuvių kovos už Nepriklausomybę XX amžiaus pradžioje. Laidos įrašo klausykite čia.
Ji rengia ekskursijas "Berlynas kitaip", rašo tinklaraštį berlynodienorastis.blogspot.com, administruoja feisbuko bendruomenės puslapį „Berlynas kitaip“, parašė romaną, kurio veiksmas rutuliojasi Berlyne. "Berlyne aš pagaliau išdrįsau būti savimi", – sako rašytoja ir žurnalistė Lina Ever. Skaitykite daugiau...
Daina Opolskaitė sako: „Man labai svarbu, kad žmogus pats prieš save būtų atviras, teisingas, toks, koks yra, nes jeigu žmogus pradeda slėptis pats nuo savęs – tada kažkas labai baisaus nutinka“. Šioje „Literatūros akiračių“ laidoje Daina Opolskaitė pasakoja apie savo novelių rinkinį „Dienų piramidės“, kurį sudaro daugiau nei dešimt metų rašyti kūriniai. Laidos įrašo klausykite čia:
Ar žmonėms pavyks sukurti dirbtinį intelektą, kuris protu pavys arba pranoks pačius jo kūrėjus? Ar netapsime jo įkaitais? O gal kaip tik ypač protingas dirbtinis intelektas užsiims įmantriais apmąstymais apie būties beprasmiškumą ir kėpsos sau užsisvajojęs? Kokia ateitis mūsų laukia – neaišku. Skaitykite daugiau...
Dėl ko Vilniuje aikčioja kultūros istorikė? Kodėl žmonės nesidomi, kokia jų gyvenamo miesto istorija? Ir kodėl ekskursijos dažniausiai laikomos tik turistų užsiėmimu? Apie mūsų santykį su istorija ir tai, ką įdomaus galima atrasti apie Vilnių – pokalbis su kultūros istorike, knygos „Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII amžiaus miestą“ autore Sonata Šulce. Ved. Agnė Kairiūnaitė. Laidos įrašo klausykite čia.
Net nežinau kaip čia parašius ir labai neatvirauti, na bet aš mėgstu. Gal vis tik šiek tiek sau leisiu. Jauna mergina Alba pavargsta nuo rutinos, supranta, kad reikia gyventi šia diena, nusiperka lėktuvo bilietą ir išvyksta į vieną iš Kanarų salų – Lansarotę. Ten netrunka nuvargti nuo darbo ir užmezgti begalės pažinčių, o netrukus ir visokios simpatijos atsiranda. Skaitykite daugiau...
Bandant perkąsti literatūros teoriją universitete smegenys užvirdavo bene labiausiai. Klausimai iš pažiūros elementarūs: kas yra literatūra, kas yra autorius, kas tekstas, kuo fikcija skiriasi nuo dokumento ar liudijimo? Bet vos tik į juos pasižiūri iš filosofinių bokštų, iš profesorių knygų apie fiktyvumą ir įsivaizdavimą, pasirodo ne tokie paprasti. Skaitykite daugiau...
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja dr. Alisa Miniotaitė sako, kad tai, kokių lyderių mums reiks rytoj, priklausys nuo politinių, ekonominių ir socialinių tendencijų. Ar šiuo metu aukštas pareigas einantys politikai yra ir geri lyderiai bei kaip ugdyti lyderius, Alfa.lt klausė neseniai kartu su kolega Ignu Staškevičiumi knygą „Lyderystė“ išleidusios A. Miniotaitės. Skaitykite daugiau...
„Vaikams reikia turėti laiko, kai nieko nevyksta, kai nėra pramogų, namų darbų ir ypač – ekranų. Kad kiltų noras pasiimti knygą – reikia ramaus laiko“, – sako vaikų rašytoja, Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytoja Kazimiera Kazijevaitė. Šiemet rašytoja už knygą „Mano sesė ir aš“ apdovanota Vaikų literatūros premija. Skaitykite daugiau...
Balandžio 11 d. Vilniuje MO muziejuje su skaitytojais susitiks vienas žymiausių šiuolaikinių austrų rašytojų – Robertas Menasse. Neseniai lietuvių kalba pasirodė jo romanas „Sostinė“, už kurį autorius pelnė svarbiausią vokiečių kalba kuriamos literatūros premiją „Deutsche Buchpreis“. Skaitykite daugiau...
Nenumaldomai artėja prezidento rinkimai, visuomenėje vis dažniau diskutuojama, koks turėtų būti šalies vadovas ir kas juo taps. Lyderystės ekspertė Alisa Miniotaitė sako, kad dalis Lietuvos gyventojų ilgisi vadovo kietu kumščiu, kuris ateitų ir parodytų, ką reikia daryti. Visgi kiti nori daugiau laisvės ir tarpusavio bendradarbiavimo. Skaitykite daugiau...
Jungtinės Karalystės leidykla „Vagabond Voices“, įsikūrusi Škotijos Glazgo mieste, pernai išleido Ričardo Gavelio romaną „Jauno žmogaus memuarai“. Šio reikšmingo veikalo vertimas ir pasirodymas tarptautinėje arenoje lietuvių literatūros kritikams nepasirodė svarbus, todėl iki šiol, kaip ir buvo galima tikėtis, yra mandagiai nutylimas. Skaitykite daugiau...
Pasirodė antroji motociklininkės, žurnalistės ir keliautojos Eglės Gerulaitytės knyga „Amerika be dangoraižių. Bastūnės liudijimai 2“. Pirmojoje knygoje pasidalijusi Pietų Amerikos istorijomis, antrojoje keliautoja pasakoja apie JAV, Kanadą, Meksiką, Kubą bei Karibus. Dalindamasi autentiškomis vietos istorijomis, autorė ieško ir randa save. Skaitykite daugiau...
Tikriausiai duodu pirmąją vietą šiai knygai už dėmesį, kurio susilaukiau socialiniuose tinkluose. Po mano įkeltų citatų gavau begalę žinučių su klausimu, ką aš čia skaitau ir su atsakymu po to: “Noriu!” Ir susimąstai tada, kad tokių tekstų labai trūksta ir labai norisi – atvirų, taiklių, kiek sarkastiškų, bet teisingų. Skaitykite daugiau...
Ši knyga mane privertė pasijusti labai kvaila. Ir tai nėra blogai, nes man patinka mokytis, sužinoti ką nors naujo ir įdomaus. Viskas taip sudėliota, kad ūch, perskaičius knygą bėgi skaityti kitų žmonių atsiliepimų ir įžvalgų, kad tik atrastum dar ką nors naujo ar kažko, ką pražiopsojai, neužčiuopei skaitydamas pats. Viskas šioje knygoje yra apie priežastis ir pasekmes, veiksmą ir atoveiksmį. Skaitykite daugiau...
Vaikystėje su tėčiu skaitytos Jules'io Verne'o knygos ir jo fantastinių kelionių paieška pasaulio geografinio atlaso puslapiuose Eglei Gerulaitytei subrandino nenumaldomą trauką keliauti. Pastaruosius kelerius metus ji pildo vaikystės svajones ir keliauja keliauja keliauja... O kelionių įspūdžiai sugulė jau į antrą pačios bastūnės liudijimais vadinamą knygą „Amerika be dangoraižių“. Daugiau skaitykite...
David Mitchell visur pristatomas kaip „Debesų atlaso“ autorius, tačiau mano pažintis su šiuo rašytoju prasidėjo nuo „Sleido namo“. Prieš pasiimdama „Prižiūrėtoją“, turėjau nemažų lūkesčių, ir romanas išpildė juos su kaupu. Geriausias to įrodymas – kad dar nė nebaigusi knygos jau ieškojau, iš kur galėčiau gauti ir garsųjį „Debesų atlasą“. Skaitykite daugiau...
Vis drąsiau pasirodanti pavasario saulė turbūt daug kam pabudina mintis apie ateinančią šilumą ir... atostogas. O kaipgi atostogos be vasariško romano. Jaunos autorės Aušros Matulaitytės romanas „Prijaukinti vėjai“ – tai intriguojanti istorija, nutikusi Kanaruose. Skaitykite daugiau...
Legendinio muzikanto, Nobelio literatūros premijos laureato Bobo Dylano tekstų interpretuotojai mano, kad dainos „Idiotizmo vėjas“ (angl. Idiot wind) pavadinimas paimtas iš Talmudo, kur pasakyta: „niekas nedarys nuodėmės tol, kol į jį nepateks idiotizmo vėjas“. Deja, įsiklausę į pesimistinius dainos žodžius, išgirsime, kad idiotizmo vėjas dvelkia kiekvieną kartą mums pradėjus kalbėti. Skaitykite daugiau...
Rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus greičiausia net pristatyti nereikia, nors labiausiai jį išgarsino ne garsių režisierių statomos jo pjesės, o prieš keliolika metų išleistas romanas „Žali“. Šis romanas tapo priežastimi reikalauti, kad M. Ivaškevičiui nebūtų įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Pokalbį su rašytoju LRT laidoje "Dienos tema" skaitykite arba žiūrėkite čia...
Kasmet lietuvių literatūroje ieškau ko nors, kas būtų įdomu, nauja, ką galėčiau rekomenduoti mokiniams, kad šie literatūrinių altorių šešėlyje neapmirtų skaitydami tai, ką reikia, tiesiog iš pareigos. Mariaus Povilo Elijo Martynenko vardas ir išskirtinis veidas jau kurį laiką šmėžavo įvairiose medijose, tad neatsilaikiau pagundos paimti tekstus, žadėjusius ne šiaip intelektualines patirtis ar skaitymo pramogą, bet sužadinti malonumus. Skaitykite daugiau...
Nekaitoma veiksmažodžio forma – išgirdus žodį „bendratis“, filologinis išsilavinimas iškart pateikia reikšmę. Lietuvių kalbos žodynas dar papildo, kad tai „veiksmažodžio forma, nerodanti nei laiko, nei skaičiaus, nei asmens“. Ar yra kas bendra tarp veiksmažodžio formos ir Mindaugo Nastaravičiaus bendraties? Skaitykite daugiau...
Balandžio 11 d. Vilniuje MO muziejuje su skaitytojais susitiks vienas žymiausių šiuolaikinių austrų rašytojų – Robertas Menasse. Neseniai lietuvių kalba pasirodė jo romanas „Sostinė“, už kurį autorius pelnė svarbiausią vokiečių kalba kuriamos literatūros premiją „Deutscher Buchpreis“. Pasak rašytojo, Europos Sąjunga – ne biurokratinė pabaisa, bet unikali galimybė. Kuo Europos Sąjunga žavi vieną populiariausių šiuolaikinių austrų rašytojų? Ir kodėl jis ją dar labiau plėstų? Skaitykite daugiau...
Šių metų Vilniaus knygų mugėje, susitikime su garsiausia Latvijos rašytoja Nora Ikstena, parašiusia romaną „Motinos pienas“, salė buvo sausakimša. Romanas jau užkariavo ne tik latvių, bet ir mūsų šalies skaitytojų širdis, nes jame parašytas laikmetis artimas ir atpažįstamas visiems, savo kailiu patyrusiems „pamotės“ Sovietų Sąjungos „meilę“ ir „globą“. Skaitykite daugiau...
Pastaraisiais metais rašytoja DAINA OPOLSKAITĖ rašė romanus paaugliams, ir štai po beveik dviejų dešimtmečių pasirodė suaugusiesiems skirta novelių knyga „Dienų piramidės“. Taupia ir stilinga kalba parašytose novelėse autorė meistriškai skrodžia žmonių santykius ir kalba apie pamatinius dalykus kiekvieno mūsų gyvenime. Tad šįkart D. Opolskaitė atsako į klausimus apie naujausią knygą. Skaitykite daugiau...
Aštuoniolika metų – tiek Belgijoje gyvena ir dirba dailininkė, kilusi iš Kauno. Tai Lina Kusaitė, kuri šiuos metus pasitiko sulaukusi tarptautinio apdovanojimo – jos iliustruota ir JAV išleista knyga tarptautiniame konkurse „iJungle“ pelnė Aukso medalį. Dailininkė dirba su kūrėjais iš visos Europos bei esančiais už Atlanto, bet nepamiršta ir Lietuvos. Papasakoti apie savo tarptautinę patirtį ji atrado laiko grįžusi į tėvynę, kur prieš kurį laiką dalyvavo Kazimieros Kazijevaitės knygos „Mano sesė ir aš“ pristatyme – šią knygą ir iliustravo. Skaitykite daugiau...
„Neišsiųsti CV“ – lengvi klausimai kebliems žmonėms. Jų pirmtakas – atminimų knygelės ar anketų sąsiuviniai, kuriuos mokykloje užpildyti prašydavo tavo bendraklasės. Tiesmuki klausimai taip pat yra tarsi lakoniški CV punktai, tik dėl savo nepatogių atsakymų niekada nebūtų išsiųsti. Kviečiame susipažinti su Mariumi Povilu Elijumi Martynenko. Skaitykite daugiau...
„Visatos ateitį gali nulemti sprendimai, priimti mūsų mažoje planetoje, mums tebesant gyviems“, – teigia Masačusetso technologijos instituto fizikas Maxas Tegmarkas, knygos „Gyvybė 3.0“ autorius. M. Tegmarkas drauge su kolegomis įkūrė Gyvybės ateities institutą, ypatingą dėmesį skiriantį dirbtiniam intelektui. Kokia ateitis mūsų laukia? Ar antžmogiškas intelektas taps mūsų vergu, ar valdovu? Apie tai su M. Tegmarku kalbasi „IEEE Spectrum“ žurnalistė Eliza Strickland. Skaitykite daugiau...
Balandžio 11 d. Vilniuje su skaitytojais susitiks vienas žymiausių šiuolaikinių austrų rašytojų – Robertas Menasse. Neseniai lietuvių kalba pasirodė jo romanas „Sostinė“, už kurį autorius pelnė svarbiausią vokiečių kalba kuriamos literatūros premiją „Deutsche Buchpreis“. Susitikimas su R. Menasse vyks MO muziejuje 17 val., pokalbį moderuos rašytojas Rimantas Kmita. Skaitykite daugiau...
iemet „Tyto alba“ išleido pirmąjį rašytojo romaną „Prižiūrėtojas“, kurį išvertė Danguolė Žalytė-Steiblienė. Struktūra šis romanas labai panašus į „Debesų atlasą“. Iš pirmo žvilgsnio chaotiškai atrodančios devynios skirtingų žmonių istorijos neatsiejamai susipynusios. Siūlome paskaityti Nazalee Raja pokalbį su D. Mitchellu apie jo romaną „Prižiūrėtojas“. Skaitykite daugiau...
ienos žymiausių Latvijos rašytojų Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“ netruko ir Lietuvoje sulaukti dėmesio bei didelio gerbėjų būrio. Skaitytojus traukia ir įtaigiai aprašyta totalitaristinė priespaudos atmosfera, ir jautri trijų moterų – močiutės, motinos ir dukros – istorija. Apie šį romaną „Literatūros akiračiuose“ kalbamės su poete, literatūros kritike Lina Buividavičiūte. Laidos įrašo klausykitės čia.
Taip jau nutiko, kad prieš kelerius metus įsigijau latvių rašytojos Maros Zalite romaną Penki pirštai, tačiau taip ir neperskaičiau. Pasiteisinimas labai paprastas – tiesiog nespėju. Šiek tiek pasisekė, kad Vilniaus knygų mugėje šiemet Tytos albos išleistą kitos latvių rašytojos Noros Ikstenos (g. 1969) knygą "Motinos pienas", kuri susiskaitė labai greitai, visgi perskaityti pavyko. Skaitykitre daugiau...
Europa miršta tikrąja to žodžio prasme, o mūsų šalies jaunimas renkasi keliones ir pramogas. Tiesa, kalbėdami apie Senojo žemyno laukiančią apokalipsę neretai patys renkamės matyti tik vieną medalio pusę, teigia politologai. Amžiuje, kai net valstybių lyderių pasisakymai sutalpinami į porą šimtų ženklų socialiniame tinkle, visuomenei trūksta konteksto, kodėl esame vienoje ar kitoje situacijoje, sako Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala. Skaitykite daugiau...
Visai nesenai leidykla „Tyto alba“ išleido latvių rašytojos Noros Ikstenos knygą „Motinos pienas“. Internetinėje erdvėje netrūko ją liaupsinančių apžvalgų, bet aš kurį laiką dvejojau prieš ją atversdama. Vis kliuvo už akių sakinys, jog knyga yra apie nemeilę dukrai, nors ir siekiant ją taip apsaugoti nuo kankinančio laiko šalyje. Skaitykite daugiau...
Audrius Ožalas pristato latvių rašytojos Noros Ikstenos sukrečiantį romaną "Motinos pienas". Įrašo klausykite čia.
Debiutas vaikų literatūroje visada kelia šiokį tokį nerimą. Prisilietus prie knygos apima keleriopi jausmai. Ar pasirodžiusi knyga nustebins menine raiška? O gal reikės padėti į šalį ir bijoti, kad tik tokios knygos vaikas nepaimtų į rankas? Ar ji ras savo skaitytoją, ar nebus labai greitai pamiršta? Skaitykite daugiau...
„Bolševikas – beprasmiškas, bjaurus žodis.“ Kieno citata? Gal Maironio? Juk rašė jis apie kai ką, kuris „pabūgęs žiaurios bolševikų drausmės… į Lietuvą spruko… kaip „istinas ruskavo“ caro sūnus su drūta gude susituokęs… pilietis šiandieną pilvotas, uolus Lietuvos patriotas…“ Jauni šiuolaikinių protų mūšių snaiperiai, tikėtina, neprivalėjo studijuoti marksiszmo-leninizmo. O kur nors akademybėje ar beprotnamy įstrigęs marksistas gali neprisiminti, kad bolševizmą beprasmišku žodžiu išvadino bolševikas Nr. 1 – Vladimiras Iljičius Uljanovas (Leninas). Skaitykite daugiau...
„Umberto Eco buvo ne tik pasaulinio garso rašytojas ir mąstytojas, bet ir neeilinis mokytojas“, – teigia jo mokinys ir biografijos apie U. Eco autorius, Bolonijos universiteto semiotikas Claudio Paolucci. Jūsų dėmesiui pokalbis su U. Eco biografijos autoriumi C. Paolucci. Skaitykite daugiau...
Kaip suprasti britus, kurie jau dukart norėjo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), kai tuo tarpu Rytų partnerystės šalims taip ir nenušvinta koridorius vedantis į ES narystę. Savo mintimis diskusijoje dalinosi knygą apie Europą parašęs politologas Linas Kojala. Skaitykite daugiau...
„Norėčiau, kad apie praeitį kalbėtume kuo įvairiau, drąsiau ir plačiau“, – sako kultūros istorikė Sonata Šulcė. Išleidusi knygą „Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII amžiaus miestą“, ji kviečia pažvelgti į menkai žinomą, kontrastingą ir pražūtingą 18 amžių. Knygos autorė gilinasi, rodos, į tolimus ir mums menkai pažįstamus istorinius įvykius, tačiau nustebsite, kiek daug 18 amžiaus idėjų bei darbų atkeliavo per amžius ir pasiekė mus šiandien. Skaitykite daugiau...
Noros Ikstenos romanas buvo sumanytas kaip Latvijos nepriklausomybės šimtmečio paminėjimo dalis – latvių rašytojai rašė knygas, įprasminančias visus Latvijos istorijos etapus. Nora Ikstena pasirinko sovietmetį – tą laikotarpį, kuriame pati gimė ir gyveno. Įdomu, nes identiškos sovietmečio detalės egzistavo ir pas mus – jeigu romane nebūtų vietovardžių ir latvių literatūros intertekstų, galėtum pagalvoti, kad veiksmas vyksta Lietuvoje. Skaitykite daugiau...
Kaip ir kiek pasikeitė lietuvių pomėgiai ir pasaulio suvokimas per 100 metų? Istoriką Gediminą Kulikauską, knygos "Lietuvio kodas" autorių, kalbina Adomas Rutkauskas. Žiūrėkite vaizdo įrašą...
„Jeigu mes tarpusavyje skaldysimės, tuomet kalbėti apie vaidmenį pasaulyje bus labai sunku“, – pabrėždamas Europos vienybės svarbą „Knygų mugėje“ vykusios „2019: dramatiška Europos dėlionė“ diskusijos metu sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Skaitykite daugiau...
Naujausios Mariaus Povilo Elijo Martynenko knygos „Praeis“ centre – žmogus, kovojantis su egzistencine baime. Dauguma menininką prisimena iš slemo poezijos renginių, jis taip pat žada dalyvauti BBC rengiamame pasauliniame slemo čempionate. Skaitykite daugiau...
Kova dėl sovietmečio kolektyvinio atminimo pastaruoju metu pasiekė naują mūšių stadiją. Kaip priešas matomas tai, ką galima įvardyti kaip „nematoma sovietinė infekcija“. Šis priešas atsiskleidžia pastaruoju metu kovojamuose dviejuose mūšiuose, kurių vieta bent iš dalies yra LR Seimas: Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projekte ir diskusijose dėl Mariaus Ivaškevičiaus romano "Žali", kilusioje po sprendimo suteikti jam Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Skaitykite daugiau...
„Kartais sakoma, kad egzistencializmas yra veikiau nuotaika nei filosofijos kryptis“, o jo atstovais gali būti laikomi „visi, kurie kada nors jautėsi nepatenkinti ar svetimi, kuriems knietėjo maištauti“.* Taip Sarah Bakewell pradeda knygą „Egzistencialistų kavinėje“, kuri „The Guardian“ ir „The New York Times“ nominuota kaip viena geriausių 2016 m. negrožinių knygų. Skaitykite daugiau...
Kodėl Nida atliko svarbų vaidmenį Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje? Kaip Europai sekasi spręsti pabėgėlių krizę? Ar ES lyderiai išlaikys vienybę Rusijos atžvilgiu? Kaip klostysis JAV ir Europos santykiai Donaldo Trumpo eroje? Ar išliks euro valiuta? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vykusiame Lino Kojalos knygos „Europa?“ pristatyme. Žiūrėkite vaizdo įrašą...
„Egzistencialistų kavinėje. Laisvė, būtis ir abrikosų kokteilis“ – egzistencializmas vėl aktualus! Knygą pristato Jūratės Samušytė. Įrašo klausykite čia.
Štai pasaulį išvydo trečioji Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knyga – bendratis. Laikydamas ją rankose pirmą kartą nekantrauju ir jaučiu smalsumą. Ką reiškia toks neeilinis knygos dizainas? Kodėl sukeisti viršeliai? Kodėl tušti puslapiai? Ar tik taip nenorėta pastorinti gležnutės knygelės? Skaitykite daugiau...
Rašytojas Tomas Dirgėla ir jo padėjėjas Rapolas pakalbino Kazimierą Kazijevaitę, knygos "Mano sesė ir aš" autorę, apie mokytojos darbą, vaikų išdaigas, rašymą ir, žinoma, jos knygą. Pokalbio įrašo klausykite čia.
Eglė, tikriausiai visiems neblogai žinoma keliautoja motociklu, šįkart mus nukelia į Amerikos platybes. Nuo Labradoro pusiasalio iki Pietų Amerikos margumynų.
Kai pati nemažai keliauju, vis tik labai sunku yra aptarti kito keliautojo knygą... Skaitykite daugiau...
Gediminas Beresnevičius – astrofizikas pagal išsilavinimą, oficialiai – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjas ir kūrybiškumo ugdymo dėstytojas VU Komunikacijos fakultete, neoficialiai – vienas fantastikos judėjimo Lietuvoj pradininkų ir pirmojo fantastų klubo (vėliau žinomo kaip “Dorado”) įkūrėjas. Laidoje "Labas rytas, Lietuva" jis pristato savo knygą apie kūrybiškumą "Sukurk kroodilą". Pokalbio įrašą žiūrėkite čia...
Gyvenimas už vakarietiško rato ribų, kaktomuša sutikti amerikietiški kontrastai, aš kelyje ir kelias manyje. Pokalbis su žurnaliste, keliautoja Egle Gerulaityte, knygos "Amerika be dangoraižių" autore. Vedėja Indrė Kaminskaitė. Skaitykite daugiau...
2019 m. Vilniaus knygų mugėje viešėjo latvių rašytoja Nora Ikstena ir pristatė savo romaną „Motinos pienas“ (vertė L. Laurušaitė). Ją kalbino rašytoja Danutė Kalinauskaitė. Susitikimo įrašą žiūrėkite čia.
„Tikiuosi, esate susitaikę su likimu, kad jau visai netrukus stovėsime ne knygų, o turbūt Kaziuko mugėje, ir kartu su rankomis pagamintu muilu ar žvakėmis pardavinėsime žmogaus verstas knygas. Ir didžiuosimės, kad esame tokie amatininkai, kurie išlaiko senąsias tradicijas“, – juokaudama kreipėsi į kolegas vertėja Daiva Vilkelytė per Maxo Tegmarko knygos „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ pristatymą Vilniaus knygų mugėje. Skaitykite daugiau...
Sekmadienį Vilniaus knygų mugėje pristatyta jau septintoji Havajuose gyvenančios rašytojos Vaivos Rykštaitės knyga „Pirmąkart mama“. Pristatymo metu Vaiva neslėpė, kad rašymas, vos užmigus dukrai pietų miego, jai buvo gyvybiškai svarbus: „Už jo aš laikausi, kad nebūčiau tik mama”. Skaitykite daugiau...
Jau senokai ant mano stalo gulėjo dvi poeto Kęstučio Navako prozos knygos – romanai „Vyno kopija“ (Vilnius: „Tyto alba“, 2016 m.) ir „Privatus gyvulėlių gyvenimas“ (Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m.). Tiksliau, viena įsitaisė anksčiau, kita – šiek tiek vėliau. Žvelgdamas į jų viršelius jaučiausi kaip lenkų poeto Konstanty’io Ildefonso Gałczyńskio Hamletas, niekaip negalėjęs pasirinkti... Skaitykite daugiau...
Vėl ne romanas. Vėl lietuvių autorius. Pati save stebinu. Nors knyga man patiko, Martynenko man labiau patinka klausytis, nei skaityti.
Ar nebus per drąsu, jei pasakysiu, kad jo tekstai man primena Bukowskio kūrybą? Stilius, keiksmažodžiai, epitetai. Čia visko su kaupu. Ir tarp visų blet... kurva (telefono klaviatūra bando pataisyti į prielinksnius ir dalelytes!) vis tik netrūksta tos prasmės ir skaudžių išgyvenimų. Skaitykite daugiau...
Linas KOJALA – Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, VUTSPMI doktorantas ir dėstytojas. Jis komentuoja tarptautinės politikos aktualijas Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje, yra parengęs tekstų ar komentarų tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip CNN, „The Moscow Times“, BBC, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams. Neseniai išėjo jo knyga „Europa. Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“. Laida "Labas rytas, Lietuva" pakalbino jį Vilniaus knygų mugėje. Pokalbio įrašą žiūrėkite čia...
Eglės Gerulaitytės „Amerika be dangoraižių“ – tai netradicinės kelionės motociklu, bekelės išbandymų ir nuotykių bei netikėtų atradimų knyga, pasakojanti apie Šiaurės Amerikos įdomybes ir gyvenimą. Autorė pristatė savo naujausią kūrinį laidoje "Labas rytas,Lietuva". Pokalbio įrašą žiūrėkite čia...
„Kodėl mirusių žmonių neįmanoma / atmirtinti, kodėl juos laidojame žemėje, o ne danguj …“ Šis skausmo persmelktas klausimas iš naujosios Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knygos „Bendratis“ įlenda į netektį išgyvenusią širdį, panardina į bendrystę. Skaitykite daugiau...
Populiariausia Latvijos rašytoja Nora Ikstena: „Vaikystėje bėgau į Kupiškį.“ Nora Ikstena laikoma garsiausia šių laikų Latvijos rašytoja, o neseniai į lietuvių kalbą išverstas jos romanas „Motinos pienas“ vadinamas geriausiu Latvijoje. Rašytojai viešint Vilniaus knygų mugėje, ją pakalbino Giedrė Čiužaitė. Laidos įrašo klausykite čia.
„Žodis – tai gyvenimas“. Tokia fraze savo kūrybinę biografiją ir buvimo šioje Žemėje prasmę apibūdina Lietuvoje gimęs ir užaugęs, dabar Izraelyje gyvenantis rašytojas Grigorijus Kanovičius. Šiemet jam sukanka 90 metų. Artėjant jubiliejui, apie kūrybą ir gyvenimo kelią su G. Kanovičiumi susirašinėjo žurnalistas Ramūnas Čičelis. Skaitykite daugiau...
LRT TAŠKAS Knygų mugėje. Apie vaikų literatūrą su rašytoju Tomas Dirgėla kalbasi Viktorija Juškauskaitė. Žiūrėkite įrašą...