Apie knygas
„Neišsiųsti CV“ – lengvi klausimai kebliems žmonėms. Jų pirmtakas – atminimų knygelės ar anketų sąsiuviniai, kuriuos mokykloje užpildyti prašydavo tavo bendraklasės. Tiesmuki klausimai taip pat yra tarsi lakoniški CV punktai, tik dėl savo nepatogių atsakymų niekada nebūtų išsiųsti. Kviečiame susipažinti su Mariumi Povilu Elijumi Martynenko. Skaitykite daugiau...
„Visatos ateitį gali nulemti sprendimai, priimti mūsų mažoje planetoje, mums tebesant gyviems“, – teigia Masačusetso technologijos instituto fizikas Maxas Tegmarkas, knygos „Gyvybė 3.0“ autorius. M. Tegmarkas drauge su kolegomis įkūrė Gyvybės ateities institutą, ypatingą dėmesį skiriantį dirbtiniam intelektui. Kokia ateitis mūsų laukia? Ar antžmogiškas intelektas taps mūsų vergu, ar valdovu? Apie tai su M. Tegmarku kalbasi „IEEE Spectrum“ žurnalistė Eliza Strickland. Skaitykite daugiau...
Balandžio 11 d. Vilniuje su skaitytojais susitiks vienas žymiausių šiuolaikinių austrų rašytojų – Robertas Menasse. Neseniai lietuvių kalba pasirodė jo romanas „Sostinė“, už kurį autorius pelnė svarbiausią vokiečių kalba kuriamos literatūros premiją „Deutsche Buchpreis“. Susitikimas su R. Menasse vyks MO muziejuje 17 val., pokalbį moderuos rašytojas Rimantas Kmita. Skaitykite daugiau...
iemet „Tyto alba“ išleido pirmąjį rašytojo romaną „Prižiūrėtojas“, kurį išvertė Danguolė Žalytė-Steiblienė. Struktūra šis romanas labai panašus į „Debesų atlasą“. Iš pirmo žvilgsnio chaotiškai atrodančios devynios skirtingų žmonių istorijos neatsiejamai susipynusios. Siūlome paskaityti Nazalee Raja pokalbį su D. Mitchellu apie jo romaną „Prižiūrėtojas“. Skaitykite daugiau...
ienos žymiausių Latvijos rašytojų Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“ netruko ir Lietuvoje sulaukti dėmesio bei didelio gerbėjų būrio. Skaitytojus traukia ir įtaigiai aprašyta totalitaristinė priespaudos atmosfera, ir jautri trijų moterų – močiutės, motinos ir dukros – istorija. Apie šį romaną „Literatūros akiračiuose“ kalbamės su poete, literatūros kritike Lina Buividavičiūte. Laidos įrašo klausykitės čia.
Taip jau nutiko, kad prieš kelerius metus įsigijau latvių rašytojos Maros Zalite romaną Penki pirštai, tačiau taip ir neperskaičiau. Pasiteisinimas labai paprastas – tiesiog nespėju. Šiek tiek pasisekė, kad Vilniaus knygų mugėje šiemet Tytos albos išleistą kitos latvių rašytojos Noros Ikstenos (g. 1969) knygą "Motinos pienas", kuri susiskaitė labai greitai, visgi perskaityti pavyko. Skaitykitre daugiau...
Europa miršta tikrąja to žodžio prasme, o mūsų šalies jaunimas renkasi keliones ir pramogas. Tiesa, kalbėdami apie Senojo žemyno laukiančią apokalipsę neretai patys renkamės matyti tik vieną medalio pusę, teigia politologai. Amžiuje, kai net valstybių lyderių pasisakymai sutalpinami į porą šimtų ženklų socialiniame tinkle, visuomenei trūksta konteksto, kodėl esame vienoje ar kitoje situacijoje, sako Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala. Skaitykite daugiau...
Visai nesenai leidykla „Tyto alba“ išleido latvių rašytojos Noros Ikstenos knygą „Motinos pienas“. Internetinėje erdvėje netrūko ją liaupsinančių apžvalgų, bet aš kurį laiką dvejojau prieš ją atversdama. Vis kliuvo už akių sakinys, jog knyga yra apie nemeilę dukrai, nors ir siekiant ją taip apsaugoti nuo kankinančio laiko šalyje. Skaitykite daugiau...
Audrius Ožalas pristato latvių rašytojos Noros Ikstenos sukrečiantį romaną "Motinos pienas". Įrašo klausykite čia.
Debiutas vaikų literatūroje visada kelia šiokį tokį nerimą. Prisilietus prie knygos apima keleriopi jausmai. Ar pasirodžiusi knyga nustebins menine raiška? O gal reikės padėti į šalį ir bijoti, kad tik tokios knygos vaikas nepaimtų į rankas? Ar ji ras savo skaitytoją, ar nebus labai greitai pamiršta? Skaitykite daugiau...
„Bolševikas – beprasmiškas, bjaurus žodis.“ Kieno citata? Gal Maironio? Juk rašė jis apie kai ką, kuris „pabūgęs žiaurios bolševikų drausmės… į Lietuvą spruko… kaip „istinas ruskavo“ caro sūnus su drūta gude susituokęs… pilietis šiandieną pilvotas, uolus Lietuvos patriotas…“ Jauni šiuolaikinių protų mūšių snaiperiai, tikėtina, neprivalėjo studijuoti marksiszmo-leninizmo. O kur nors akademybėje ar beprotnamy įstrigęs marksistas gali neprisiminti, kad bolševizmą beprasmišku žodžiu išvadino bolševikas Nr. 1 – Vladimiras Iljičius Uljanovas (Leninas). Skaitykite daugiau...
„Umberto Eco buvo ne tik pasaulinio garso rašytojas ir mąstytojas, bet ir neeilinis mokytojas“, – teigia jo mokinys ir biografijos apie U. Eco autorius, Bolonijos universiteto semiotikas Claudio Paolucci. Jūsų dėmesiui pokalbis su U. Eco biografijos autoriumi C. Paolucci. Skaitykite daugiau...
Kaip suprasti britus, kurie jau dukart norėjo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), kai tuo tarpu Rytų partnerystės šalims taip ir nenušvinta koridorius vedantis į ES narystę. Savo mintimis diskusijoje dalinosi knygą apie Europą parašęs politologas Linas Kojala. Skaitykite daugiau...
„Norėčiau, kad apie praeitį kalbėtume kuo įvairiau, drąsiau ir plačiau“, – sako kultūros istorikė Sonata Šulcė. Išleidusi knygą „Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII amžiaus miestą“, ji kviečia pažvelgti į menkai žinomą, kontrastingą ir pražūtingą 18 amžių. Knygos autorė gilinasi, rodos, į tolimus ir mums menkai pažįstamus istorinius įvykius, tačiau nustebsite, kiek daug 18 amžiaus idėjų bei darbų atkeliavo per amžius ir pasiekė mus šiandien. Skaitykite daugiau...
Noros Ikstenos romanas buvo sumanytas kaip Latvijos nepriklausomybės šimtmečio paminėjimo dalis – latvių rašytojai rašė knygas, įprasminančias visus Latvijos istorijos etapus. Nora Ikstena pasirinko sovietmetį – tą laikotarpį, kuriame pati gimė ir gyveno. Įdomu, nes identiškos sovietmečio detalės egzistavo ir pas mus – jeigu romane nebūtų vietovardžių ir latvių literatūros intertekstų, galėtum pagalvoti, kad veiksmas vyksta Lietuvoje. Skaitykite daugiau...
Kaip ir kiek pasikeitė lietuvių pomėgiai ir pasaulio suvokimas per 100 metų? Istoriką Gediminą Kulikauską, knygos "Lietuvio kodas" autorių, kalbina Adomas Rutkauskas. Žiūrėkite vaizdo įrašą...
„Jeigu mes tarpusavyje skaldysimės, tuomet kalbėti apie vaidmenį pasaulyje bus labai sunku“, – pabrėždamas Europos vienybės svarbą „Knygų mugėje“ vykusios „2019: dramatiška Europos dėlionė“ diskusijos metu sakė Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Skaitykite daugiau...
Naujausios Mariaus Povilo Elijo Martynenko knygos „Praeis“ centre – žmogus, kovojantis su egzistencine baime. Dauguma menininką prisimena iš slemo poezijos renginių, jis taip pat žada dalyvauti BBC rengiamame pasauliniame slemo čempionate. Skaitykite daugiau...
Kova dėl sovietmečio kolektyvinio atminimo pastaruoju metu pasiekė naują mūšių stadiją. Kaip priešas matomas tai, ką galima įvardyti kaip „nematoma sovietinė infekcija“. Šis priešas atsiskleidžia pastaruoju metu kovojamuose dviejuose mūšiuose, kurių vieta bent iš dalies yra LR Seimas: Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projekte ir diskusijose dėl Mariaus Ivaškevičiaus romano "Žali", kilusioje po sprendimo suteikti jam Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Skaitykite daugiau...
„Kartais sakoma, kad egzistencializmas yra veikiau nuotaika nei filosofijos kryptis“, o jo atstovais gali būti laikomi „visi, kurie kada nors jautėsi nepatenkinti ar svetimi, kuriems knietėjo maištauti“.* Taip Sarah Bakewell pradeda knygą „Egzistencialistų kavinėje“, kuri „The Guardian“ ir „The New York Times“ nominuota kaip viena geriausių 2016 m. negrožinių knygų. Skaitykite daugiau...
Kodėl Nida atliko svarbų vaidmenį Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje? Kaip Europai sekasi spręsti pabėgėlių krizę? Ar ES lyderiai išlaikys vienybę Rusijos atžvilgiu? Kaip klostysis JAV ir Europos santykiai Donaldo Trumpo eroje? Ar išliks euro valiuta? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vykusiame Lino Kojalos knygos „Europa?“ pristatyme. Žiūrėkite vaizdo įrašą...
„Egzistencialistų kavinėje. Laisvė, būtis ir abrikosų kokteilis“ – egzistencializmas vėl aktualus! Knygą pristato Jūratės Samušytė. Įrašo klausykite čia.
Štai pasaulį išvydo trečioji Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knyga – bendratis. Laikydamas ją rankose pirmą kartą nekantrauju ir jaučiu smalsumą. Ką reiškia toks neeilinis knygos dizainas? Kodėl sukeisti viršeliai? Kodėl tušti puslapiai? Ar tik taip nenorėta pastorinti gležnutės knygelės? Skaitykite daugiau...
Rašytojas Tomas Dirgėla ir jo padėjėjas Rapolas pakalbino Kazimierą Kazijevaitę, knygos "Mano sesė ir aš" autorę, apie mokytojos darbą, vaikų išdaigas, rašymą ir, žinoma, jos knygą. Pokalbio įrašo klausykite čia.
Eglė, tikriausiai visiems neblogai žinoma keliautoja motociklu, šįkart mus nukelia į Amerikos platybes. Nuo Labradoro pusiasalio iki Pietų Amerikos margumynų.
Kai pati nemažai keliauju, vis tik labai sunku yra aptarti kito keliautojo knygą... Skaitykite daugiau...
Gediminas Beresnevičius – astrofizikas pagal išsilavinimą, oficialiai – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjas ir kūrybiškumo ugdymo dėstytojas VU Komunikacijos fakultete, neoficialiai – vienas fantastikos judėjimo Lietuvoj pradininkų ir pirmojo fantastų klubo (vėliau žinomo kaip “Dorado”) įkūrėjas. Laidoje "Labas rytas, Lietuva" jis pristato savo knygą apie kūrybiškumą "Sukurk kroodilą". Pokalbio įrašą žiūrėkite čia...
Gyvenimas už vakarietiško rato ribų, kaktomuša sutikti amerikietiški kontrastai, aš kelyje ir kelias manyje. Pokalbis su žurnaliste, keliautoja Egle Gerulaityte, knygos "Amerika be dangoraižių" autore. Vedėja Indrė Kaminskaitė. Skaitykite daugiau...
2019 m. Vilniaus knygų mugėje viešėjo latvių rašytoja Nora Ikstena ir pristatė savo romaną „Motinos pienas“ (vertė L. Laurušaitė). Ją kalbino rašytoja Danutė Kalinauskaitė. Susitikimo įrašą žiūrėkite čia.
„Tikiuosi, esate susitaikę su likimu, kad jau visai netrukus stovėsime ne knygų, o turbūt Kaziuko mugėje, ir kartu su rankomis pagamintu muilu ar žvakėmis pardavinėsime žmogaus verstas knygas. Ir didžiuosimės, kad esame tokie amatininkai, kurie išlaiko senąsias tradicijas“, – juokaudama kreipėsi į kolegas vertėja Daiva Vilkelytė per Maxo Tegmarko knygos „Gyvybė 3.0: žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ pristatymą Vilniaus knygų mugėje. Skaitykite daugiau...
Sekmadienį Vilniaus knygų mugėje pristatyta jau septintoji Havajuose gyvenančios rašytojos Vaivos Rykštaitės knyga „Pirmąkart mama“. Pristatymo metu Vaiva neslėpė, kad rašymas, vos užmigus dukrai pietų miego, jai buvo gyvybiškai svarbus: „Už jo aš laikausi, kad nebūčiau tik mama”. Skaitykite daugiau...
Jau senokai ant mano stalo gulėjo dvi poeto Kęstučio Navako prozos knygos – romanai „Vyno kopija“ (Vilnius: „Tyto alba“, 2016 m.) ir „Privatus gyvulėlių gyvenimas“ (Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m.). Tiksliau, viena įsitaisė anksčiau, kita – šiek tiek vėliau. Žvelgdamas į jų viršelius jaučiausi kaip lenkų poeto Konstanty’io Ildefonso Gałczyńskio Hamletas, niekaip negalėjęs pasirinkti... Skaitykite daugiau...
Vėl ne romanas. Vėl lietuvių autorius. Pati save stebinu. Nors knyga man patiko, Martynenko man labiau patinka klausytis, nei skaityti.
Ar nebus per drąsu, jei pasakysiu, kad jo tekstai man primena Bukowskio kūrybą? Stilius, keiksmažodžiai, epitetai. Čia visko su kaupu. Ir tarp visų blet... kurva (telefono klaviatūra bando pataisyti į prielinksnius ir dalelytes!) vis tik netrūksta tos prasmės ir skaudžių išgyvenimų. Skaitykite daugiau...
Linas KOJALA – Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, VUTSPMI doktorantas ir dėstytojas. Jis komentuoja tarptautinės politikos aktualijas Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje, yra parengęs tekstų ar komentarų tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip CNN, „The Moscow Times“, BBC, Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų visuomeniniams transliuotojams. Neseniai išėjo jo knyga „Europa. Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“. Laida "Labas rytas, Lietuva" pakalbino jį Vilniaus knygų mugėje. Pokalbio įrašą žiūrėkite čia...
Eglės Gerulaitytės „Amerika be dangoraižių“ – tai netradicinės kelionės motociklu, bekelės išbandymų ir nuotykių bei netikėtų atradimų knyga, pasakojanti apie Šiaurės Amerikos įdomybes ir gyvenimą. Autorė pristatė savo naujausią kūrinį laidoje "Labas rytas,Lietuva". Pokalbio įrašą žiūrėkite čia...
„Kodėl mirusių žmonių neįmanoma / atmirtinti, kodėl juos laidojame žemėje, o ne danguj …“ Šis skausmo persmelktas klausimas iš naujosios Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knygos „Bendratis“ įlenda į netektį išgyvenusią širdį, panardina į bendrystę. Skaitykite daugiau...
Populiariausia Latvijos rašytoja Nora Ikstena: „Vaikystėje bėgau į Kupiškį.“ Nora Ikstena laikoma garsiausia šių laikų Latvijos rašytoja, o neseniai į lietuvių kalbą išverstas jos romanas „Motinos pienas“ vadinamas geriausiu Latvijoje. Rašytojai viešint Vilniaus knygų mugėje, ją pakalbino Giedrė Čiužaitė. Laidos įrašo klausykite čia.
„Žodis – tai gyvenimas“. Tokia fraze savo kūrybinę biografiją ir buvimo šioje Žemėje prasmę apibūdina Lietuvoje gimęs ir užaugęs, dabar Izraelyje gyvenantis rašytojas Grigorijus Kanovičius. Šiemet jam sukanka 90 metų. Artėjant jubiliejui, apie kūrybą ir gyvenimo kelią su G. Kanovičiumi susirašinėjo žurnalistas Ramūnas Čičelis. Skaitykite daugiau...
LRT TAŠKAS Knygų mugėje. Apie vaikų literatūrą su rašytoju Tomas Dirgėla kalbasi Viktorija Juškauskaitė. Žiūrėkite įrašą...
LRT TAŠKAS Knygų mugėje. Marius Povilas Elijas Martynenko pristato antrąją knygą „Praeis“. Su autoriumi kalbasi Juta Liutkevičiūtė. Žiūrėkite įrašą...
LRT TAŠKAS Vilniaus knygų mugėje. Pokalbis su knygos „Pirmąkart mama“ autore Vaiva Rykštaite. Žiūrėkite įrašą...
LRT taškas Vilniaus knygų mugėje: kultūros istorikė Sonata Šulcė ir jos „Vilniaus istorijos“. Žiūrėkite įrašą...
Trylika komų patyręs aktorius Marius Elijas Martynenko: "Nežaidžiu su metafizika, bet smalsiai žiūriu į tas patirtis."
Dvidešimt penkerių teatro ir kino aktorius bei rašytojas Marius Elijas Martynenko meninėje kūryboje jaučiasi atradęs save. Jis – Oskaro Koršunovo mokinys, kurio aktorinis talentas vertinamas kaip vienas perspektyviausių iš savo kartos. Laidą žiūrėkite čia
Vilniaus knygų mugėje poetui ir dramaturgui Mindaugui Nastaravičiui už eilėraščių knygą „Bendratis: vieno eilėraščio istorija“ įteikta Jurgos Ivanauskaitės premija. Šią knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Atsiimdamas premiją M. Nastaravičius dėkojo J. Ivanauskaitės artimiesiems ir šiltu žodžiu prisiminė rašytoją. Skaitykite daugiau...
Palyginti ramų Noros Ikstenos gyvenimą iš esmės pakeitė romanas „Motinos pienas“. Pasipylė interviu ir kelionės. Latvių rašytoja šeštadienį pristatys šį kūrinį Vilniaus knygų mugėje ir netrukus vyks į Londoną. 49 metų N.Ikstena pretenduoja į prestižinį britų apdovanojimą – ERBD literatūrinę premiją, kuri siekia 20 tūkst. eurų. Skaitykite daugiau...
„Kūrėjo laisvė ir atsakomybė, Kur driekiasi ribos?“ – taip vadinosi penktadienį Vilniaus knygų mugėje vykusi diskusija. Ši tema tapo itin aktuali pastaruoju metu po to, kai Lietuvoje užvirė aršios diskusijos dėl Mariaus Ivaškevičiaus knygos „Žali“. Skaitykite daugiau...
Garsiausia Latvijos rašytoja Nora Ikstena savo knygos „Motinos pienas“ pristatyme pasakojo apie tai, kaip išvykusi į Niujorką, negavo jokių atsakymų, o vienintelis atsiliepęs redaktorius, pasikvietė ją tik todėl, kad „norėjo pamatyti išprotėjusią merginą, rašančią latviškai“. Jis sakė, kad jeigu N.Ikstena nori būti pasaulinio garso rašytoja turi kurti angliškai. Skaitykite daugiau...
Kuriant vaikams reikia didesnės atsakomybės nei rašant suaugusiems, nes tos knygos formuoja vaiko požiūrį į literatūrą. Taip portalui LRT.lt sako rašytojas Tomas Dirgėla. Anot jo, jei autorius sukurs labai neįdomią knygą, jaunajam skaitytojui gal atrodyti, kad ir kiti kūriniai tokie pat. Be to, priduria T.Dirgėla, nereikia vengti ir knygų, kurios baigiasi liūdnai, nes gyvenime būna visko ir vaikas turėtų tai pažinti, suprasti. Skaitykite daugiau...
Gebėjimas pasiruošti ateities migracijos srautams ir dėl jų kilsiančioms problemoms, ko gero, yra didžiausias dabartinis Europos iššūkis, šeštadienį Knygų mugėje vykusioje diskusijoje „2019-ieji: dramatiška Europos dėlionė“ sakė Linas Kojala, neseniai pasirodžiusios knygos „Europa?“ autorius. Į naująją L.Kojalos knygą sugulė tiek pasakojimai apie Europos idėjos istoriją ir Lietuvos kelią į ES, tiek dabartinę Europą kamuojančių iššūkių ir problemų aptarimas. Skaitykite daugiau...
Ar įsivaizduojate, koks būtų gyvenimas, jei gyventume 200 metų, 500 metų ar visai be pabaigos? Ar tuomet gyvenimas būtų lėtesnis, ar netgi mažiau vertingas, nes jo daug? Nereiktų niekur skubėti, nes visas gyvenimas būtų prieš akis - tiesiogine ta žodžio prasme. Skaitykite daugiau...
„Berlynas mane išlaisvino, užaugino sparnus“, – sako tame mieste gyvenanti rašytoja, žurnalistė, gidė Lina Ever (48 m.). Vieną dieną ji suprato, kad Lietuvoje jai nuobodu, kad nori pradėti naują gyvenimo etapą. Ir tas naujas etapas atsivėrė Berlyne, į kurį daugiau nei prieš šešerius metus Lina atvyko su vyru ir mažuoju sūnumi. Skaitykite daugiau...
Panašu, kad šiandieniniame lietuvių literatūros lauke novelės žanras vis dar kelia klausimų. Ketvirtadienį „Knygų mugėje“ vykusioje diskusijoje „Kas užkeikė novelę“ kalbėjosi rašytojos Danutė Kalinauskaitė, Daina Opolskaitė, Renata Šerelytė bei mokslininkė Audinga Peluritytė-Tikuišienė. Kuo šis žanras patrauklus? Skaitykite daugiau...
Kuklus viduriniosios klasės kaimo berniukas Vladimiras Iljičius Uljanovas išaugęs tapo žiauriu revoliucionieriumi ir totalitarinės valstybės diktatoriumi. Istorija, kaip Leninas tapo Leninu, įspūdinga. Šį virsmą gausiais istoriniais šaltiniais paremtoje, intriguojančiai parašytoje biografijoje nagrinėja vengrų kilmės istorikas Viktoras Sebestyenas. Skaitykite daugiau...
„Kai pirmą kartą skaičiau Sartre'ą ir Heideggerį, nemaniau, kad filosofo asmenybė ar biografija yra tokios svarbios. Svaiginausi sąvokomis, neatsižvelgdama į jų santykį su įvykiais ir įvairiomis jų kūrėjų gyvenimo keistybėmis. Gyvenimas nesvarbus, svarbiausia idėjos. Po trisdešimties metų priėjau prie priešingos idėjos. Idėjos įdomios, bet žmonės kur kas įdomesni“, – rašo britų filosofė Sarah Bakewell savo knygos „Egzistencialistų kavinėje“ paskutiniame puslapyje. Skaitykite daugiau...
Pradžioje, kaip ir dera, privalau deklaruoti interesus: aš Gediminą Beresnevičių pažįstu ne vienerius metus. Be to, aš jam dėkingas netgi už savo rašytojo karjerą, nes būtent į jo rengtą rinktinę „Geriausia Lietuvos fantastika“ pateko mano pirmieji apsakymai. Tad jeigu pamanysite, kad čia jam atiduodu duoklę – manykite, knyga nuo to nepablogės. Skaitykite daugiau...
O juk ne tik apie juos – ne vien apie šunis, žaislus ir žmones – yra ši knyga. Ji – apie meilę. Ir apie atsisveikinimą visiems laikams… Bet visų pirma papasakokime apie knygos „Mano sesė ir aš“ (leidykla Tyto alba, 2018) autorę. Kazimiera Kazijevaitė – vertėja. Valdorfo Žaliosios mokyklos mokytoja. Poetė, debiutavusi svetainėje www.menobangos.lt. Prozininkė, sukūrusi romaną „Septynios kartos“. Skaitykite daugiau...
Vienas žymiausių šiuolaikinių Jungtinės karalystės rašytojų Davidas Mitchellas lietuvių skaitytojams puikiai pažįstamas kaip „Debesų atlaso“ autorius. Jis dažnai vadinamas „europietiškuoju Murakamiu“: abiejų romanuose pilna keistų personažų bei istorijų, japoniško santūrumo ir nutylėjimų. Siūlome paskaityti Tokijo universitete vykusį pokalbį su D.Mitchellu apie jo romaną „Prižiūrėtojas“ . Skaitykite daugiau...
Apie šią knygą sunku paprastai kalbėti, nes ji tikrai nepaprasta. O pažintis prasidėjo nuo autorės, o ne jos kūrybos. Kai leidykla “Tyto alba” pakvietė į lietuvių autorių knygų naujienų pristatymą, nesitikėjau, kad jis taps malonia pažintimi su rašytoja (ir mokytoja iš Vilkaviškio) Daina Opolskaite. Skaitykite daugiau...
Kultūros istorikė, tekstų autorė, „Ekskursijos po neatrastą Vilnių“ iniciatorė ir gidė Sonata Šulcė pristatė savo knygą „Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII a. miestą“. Šeštadienio rytą, knygos pristatymo svečiai turėjo išskirtinę galimybę pasivaikščioti po paprastai uždarytus Sapiegų rūmus. Kiek vėliau, XVII a. freskomis dekoruotoje salėje, autorė pristatė savo metus laiko kurtą knygą. Skaitykite daugiau...
Noros Ikstenos naujausia knyga „Motinos pienas“ susilaukė milžiniško populiarumo. Ji išėjo latvių literatūrai neįprastai dideliu – 17 tūkstančių egzempliorių – tiražu, ištisus mėnesius laikėsi perkamiausių knygų sąrašų viršūnėse Latvijos knygynuose, o bibliotekose prie jos stovėjo eilės. Skaitykite daugiau...
Pažintis su G.Kanovičiaus kūryba prasidėjo nuo “Miestelio romanso“, kuris ir sužavėjo, ir atvėrė akis. Net sunku patikėti, kad skaičiau prieš šešerius metus! Kad taip labai patiko, tai leidyklai Tyto Alba pristačius, kad išleis Rūtos Oginskaitės knygą – dialogą apie G.Kanovičiaus gyvenimą, labai laukiau. Kartais žmogus belaukdamas ir perdegi, knyga bokšte prie lovos savo eilės laukė porą metų. Ir gaila, kad tiek ilgai neskaičiau... Skaitykite daugiau...
Sukant į prekybos centro aikštelę pačiame, anot Ričardo Gavelio, Visatos Subinės pakraštyje staiga įsisūkuriavusios snaigės pakišo mintį: tai pilki sostinės balandžiai metasi plunksnas. Kavinėje sutikta rašytojo R. Gavelio (1950–2002) žmona Nijolė retoriškai tarė, kad Vilniuje balandžių nebesutinka. Skaitykite daugiau...
2002-aisiais pasirodęs Mariaus Ivaškevičiaus romanas gerokai sujudino lietuvių literatūros ir jos vertintojų gyvenimą. Anot Jūratės Sprindytės, „Žali“ – tai antras romanas per visą Nepriklausomybės tarpsnį, labiausiai sudrumstęs ramybę po Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ („Darbai ir dienos“, 2005, Nr. 42). Skaitykite daugiau...
Kad žmogus sukurtų kažką nauja, svarbūs maždaug 60 veiksnių, o kūrybiškumas – tik vienas iš jų. Ne mažiau svarbios kitos savybės, ypač – drąsa ir atkaklumas, portalui LRT.lt sako rašytojas Gediminas Beresnevičius. Anot jo, neaišku, ar skiriasi žmonių kūrybiškumas anksčiau ir dabar, bet vis didėjantis laisvumas ir drąsa kūrybos rezultatus lemia itin gerai. Skaitykite daugiau...
Vasario 16-ąją Valstybės atkūrimo dienos proga "Labas rytas, Lietuva" studijoje istorikas Tomas Balkelis, knygos „Lemtingi metai“ autorius, pasakojo, kaip Lietuva atėjo iki Vasario 16-osios akto, kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvoje ėme formuotis politinė sąmonė ir kilo tautinė revoliucija. Žiūrėkite pokalbio įrašą.
Dažnas knygynų lankytojas, metęs žvilgsnį į istoriko Tomo Balkelio knygą ,,Lemtingi metai“, o gal netgi ją paskubom pavartęs, greičiausiai konstatuos, kad, na, štai, pasirodė dar viena apžvalginio pobūdžio Lietuvos istorijos knyga. Knyga kalba apie tokį istorijos laikotarpį, kad verčia pakratyti atmintį, stengiantis prisiminti, koks gi buvo naujausias publikuotas šio laikotarpio originalus lietuviškas tyrimas. Ir jau vien todėl knyga verta dėmesio. Skaitykite daugiau...
Šimtmečio metais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo veiksmas pasinėrė į savotišką mitinę plotmę. Kiek netikėtas, džiaugsmingas, bet ir gana komiškas paties Akto atradimas tik sutvirtino mitą ir euforinę būseną. Lygiai taip pat visas šventės tonas panardino mus į saugų ir malonų būvį — kone kiekvieną dieną kalbėjome apie šimtmetį, valstybės atkūrimą. Skaitykite daugiau...
Vienuoliktuoju Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatu tapo poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius už eilėraščių knygą „Bendratis“ (leidykla „Tyto alba“). Premija bus įteikta vasario 24-ąją per Vilniaus knygų mugę. Skaitykite daugiau...
Maxas Tedmarkas pareiškė: „Kosmosas tampa vis įdomesnis“. Frazę jis leptelėjo viename iš savo bestselerio „Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ aptarimų, kurių apstu youtube. Vertėjos Daivos Vilkelytės ir leidyklos „Tyto alba“ pastangomis knyga išleista lietuviškai. Skaitykite daugiau...
Pradėsiu nuo ką tik gauto laiško. Jį atsiuntė Marina Stepnova, garsiojo romano „Lazario moterys“ autorė, viešėjusi Vilniaus knygų mugėje 2016 m. „Kelionė į Vilniaus knygų mugę – vienas laimingiausių prisiminimų mano gyvenime. Tikrai taip. Niekur ir niekada – o dažnai pristatau savo kūrybą įvairiose šalyse – nevyko tokie fantastiški susitikimai... Skaitykite daugiau...
Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Nepriklausomybės kovų atminimo metais. Artėjanti Vasario 16-oji puiki proga pasikalbėti apie šias kovas. Studijoje – istorikas Tomas Balkelis. Įrašo klausykite čia:
Vasario 14 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinį kasmetinį pokalbį apie praėjusiųjų, 2018 metų, lietuvių autorių knygas. Pokalbį vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktuko sudarymas. Skaitykite daugiau...
Šis interviu skirtas neseniai pasirodžiusiai Lietuvoje gerai žinomo politikos filosofo ALVYDO JOKUBAIČIO knygai „Politinis idiotas“, kurioje siūlomas provokuojantis požiūris į šiandienos visuomenę, kuri, anot A. Jokubaičio, yra tapusi idiotizmo ir kvailumo, kylančių iš supaprastinto ir naivaus požiūrio į žmogiškumą, šaltiniu. Skaitykite daugiau...
Jei ne Tyto alba, labai mažai tikėtina, jog šią knygą apskritai būčiau paėmusi į rankas. Vienintelės novelės, kurias buvau skaičiusi gyvenime – Romualdo Granausko, ir prieš daug daug metų... bet įspūdis likęs iki šiol... kai paklausiau Dainos Opolskaitės konferencijoje, kurioje lankiausi rudenį, išsyk supratau, kad knyga mane domins... Skaitykite daugiau...
Jubiliejinę Vilniaus knygų mugę leidykla „Tyto alba“ pasitinka rekordiniu naujų knygų skaičiumi. Tarp jų – pastaruoju metų itin populiari negrožinė literatūra, lietuvių autorių kūriniai ir kokybiški užsienio autorių romanai. Jubiliejinėje knygų mugėje taip pat laukiame neeilinės viešnios – latvių rašytojos Noros Ikstenos. Skaitykite daugiau...
Norą Iksteną būtų galima vadinti viena šiuolaikinės Latvijos literatūros žvaigždžių. Išleidusi 16 knygų, nominuota svarbiausioms literatūrinėms premijoms, ši autorė įsitvirtino savo šalies prozos avangarde. Nepaisant stulbinančio produktyvumo, N.Ikstena sugeba išsilaikyti atokiai nuo dažnai plokščios, vienmatės populiariosios literatūros. Skaitykite daugiau...
Vasario 21-ąją Vilniuje prasideda tradiciškai keturias dienas trunkanti jubiliejinė, 20-oji, Vilniaus knygų mugė. Vasario 12-ąją spaudos konferencijoje pristatytos svarbiausios didžiųjų knygų atlaidų epitetu vadinamo renginio naujienos, kultūrinės programos akcentai, atvykstantys užsienio svečiai ir šiemet laukiančios staigmenos. Skaitykite daugiau...
Užtenka nuvykti net į netolimą užsienį, kad apie save suprastume daugiau. „Ypatingi požymiai: nuo galvos nutrūkusi antena“, – tokio turinio skelbimu svečius viename bute, Rygoje, pasitinka įstaiga „Bolderāja“. Skaitykite daugiau...
Neseniai leidykla „Tyto alba“ išleido latvių prozininkės Noros Ikstenos romaną „Motinos pienas“. Trijų kartų moterų istoriją atskleidžiantis romanas Latvijoje sulaukė milžiniško populiarumo, išleistas rekordiniu 17 000 egzempliorių tiražu. N.Ikstena sako, kad būtent moterys – stiprioji Latvijos lytis. Pristatyti šią knygą Lietuvos skaitytojams autorė atvyksta į Vilniaus knygų mugę. Skaitykite daugiau...
Vis galvoju, ar žmogui, kuris nėra buvęs Italijoje ar pačiame Amžinajame mieste Romoje, bus įdomu skaityti šią knygą? Ar žmogus galės pajausti tą atmosferą, aplinką ir skaityti iki pat pabaigos? Manau, kad man tikrai padėjo tai, kad Romoje esu buvusi ir tiesiog įsimylėjau tą muziejų po atviru dangumi. Nors, dabar rašydama pagalvojau, kad jeigu perskaityčiau šią knygą prieš vykdama ten, tikriausiai būčiau padariusi mažiau turistinių klaidų. Skaitykite daugiau...
2018-ieji buvo svarbūs metai Baltijos šalių literatūrai. Lietuva, Latvija ir Estija svečių teisėmis dalyvavo Londono knygų mugėje ir pristatė savo literatūrą pasaulinei publikai. Atkreipiame dėmesį į penkis angliškai pasirodžiusius geriausius Baltijos šalių literatūros kūrinius – Baltijos šalių literatūros ekspertas Jayde'as Willas analizuoja kiekvieną jų ir supažindina anglų skaitytojus su ta pasaulio dalimi, kurios gyvybinga literatūra dažnai vis dar lieka nepastebėta. Skaitykite daugiau...
Žurnalistė Eglė Gerulaitytė po pasaulį keliauja viena motociklu. Išmaišiusi Pietų Ameriką, ji leidosi į kelionę ir po Šiaurės Ameriką, o kelio patirtis sudėjo į antrąją knygą „Amerika be dangoraižių“. Tai nuotykių knyga ir kartu – istorija apie gyvenimą kelyje, jaunos moters „atėjimo į amžių“ ir savo vietos po saule paieškų metraštis. Gal kelionė be grįžimo datos gali tapti nauja pradžia? Skaitykite daugiau...
Minint 30 metų sukaktį, kai pirmą kartą pasirodė Atgimimo laikų bestseleriu tapęs Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus Pokeris“, leidykla „Tyto alba“ šeštą kartą perleido vieną ryškiausių lietuvių literatūros kūrinių. Skaitykite daugiau...
Prieš šimtą metų: apie istorijos pabaigą ir naujų dalykų pradžią. Pirmasis pasaulinis karas Vilniui, šio miesto gyventojams (kaip ir visai Lietuvai) tapo išbandymų laikotarpiu. Kaip keitėsi žmonių elgsena ir savivoka istorijos pabaigos bei naujų dalykų pradžios akivaizdoje? Kokios visuomeninio, kultūrinio ir intelektualinio gyvenimo formos prigęso, o kokios – suklestėjo Vilniuje karo metais? Diskusija su dailėtyrininke Laima Laučkaite ir istoriku Tomu Balkeliu. Ved. Aurimas Švedas. Laidos įrašą klausykite čia.
„Sakydamas, kad žmogus yra politinis gyvūnas, Aristotelis pasakė tik dalį tiesos. Tam tikra žmogaus asmenybės dalis bijo politikos.“ Šį teiginį randame naujausioje profesoriaus Alvydo Jokubaičio knygoje „Politinis idiotas. Apie neišvengiamą politikos kvailybę“. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti netikėta, tačiau šioje knygoje politikos filosofas A.Jokubaitis nesureikšmina politikos, o vietoj to siūlo nubrėžti aiškias jos ribas. Skaitykite daugiau...
MARIUS POVILAS ELIJAS MARTYNENKO literatūros pasaulyje debiutavo praėjusiais metais išleisdamas poetinės prozos knygą „Be penkių pasaulio pradžia“ – tekstus malonumui sužadinti. Netrukus pasirodys antroji jo knyga – „Praeis“, kurios pristatymas įvyks Knygų mugėje. Skaitykite daugiau...
Skaičiau ir viską laiką galvojau, galvojau, galvojau, koks būtų mano gyvenimas, jei ne Nepriklausomybė. Ar būčiau palaimingai gyvenusi “Matricoje”, ar kas nors būtų davęs išgerti praregėjimo piliulę? O ir realybėje, koks keistas jausmas, kai sužinai, tai taip natūraliai tampa tiesa, nauja realybe ir nauja tikrove. Be atgalinio bilieto. Kaip ir knygos motinai ir dukrai. Skaitykite daugiau...
LRT TELEVIZIJAI pristatęs savo knygą „Politinis idiotas“ A. Jokubaitis teigė, kad knygoje remiamasi F. Dostojevskio žmogumi, o rašant šią knygą autoriaus nuomone reikėjo suprasti, kas yra žmogus. „Šitas pasaulis kaip visuma nėra protingas. Žmogus yra protaujantis, bet šito pasaulio racionalumas yra sudėtingesnis klausimas. Filosofai nuo to visada ir pradėdavo“, – LRT TELEVIZJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ kalbėjo filosofas. Pokalbio įrašą žiūrėkite čia.
X-ojo amžiaus viduryje dalis Europos rašytojų ėmė gilintis į laisvės ir žmogiškosios būties prigimtį. Kaip rašo Sarah Bakewell, žmogiškoji būtis jiems atrodė kupina dviprasmybių, „apribota, bet transcendentiška ir įkvepianti“. Kaip tik apie tuos rašytojus ir jų idėjas Sarah Bakewell ir pasakoja savo naujoje, žavingoje istorinėje knygoje „Egzistencialistų kavinėje: Laisvė, būtis ir abrikosų kokteilis“. Skaitykite daugiau...
„Motinos pienas“ – itin jautriai ir poetiškai parašyta istorija apie moteris. Apie motiną ir dukrą. Apie jų bandymus išgyventi sovietinėje Latvijoje. Apie baimę, tokią stiprią, kad net skauda. Apie aukas, laisvės ilgesį ir tai, kaip santykius gali paveikti ta nuolatinė įtampa ir suvokimas, kad nieko negali pakeisti... Skaitykite daugiau...
Kodėl mes, paprastai, pritariame nuomonei, kad reikalai Lietuvoje ir pasaulyje „eina prastyn ir prastyn”? Kas lemia tai, jog mes noriai pasiduodame žiniasklaidos manipuliacijoms negatyvia informacija? Kodėl mes taip mėgstame viską piešti „juoda – balta” spalvomis, skubame apibendrinti, pasiduodame „tiesios linijos instinktui”, esame linkę pervertinti pavienių reiškinių svarbą? Daugiau skaitykite ir diskusijos klausykite čia.
Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali” (2002; antrasis leidimas 2018) yra XXI amžiaus lietuvių literatūros ir visuomenės istorinės kultūros reiškinys. Tik pasirodę „Žali” sukėlė tikrą polemikos audrą, o šio romano autoriui teko išgirsti daug karčios, tačiau ne visuomet pagrįstos, kritikos žodžių. Daugiau skaitykite ir diskusijos klausykite čia.
Viršelis!!! Pirmiausiai, tai viršelis, kurį pamilau. Esu girdėjusi ir mačiusi Instagrame, kad kažkam šis viršelis negražus, net šlykštus… Negaliu to suvokti! Kaip? Palyginau su latvišku bei anglišku leidimu, tai mūsiškis vienareikšmiškai visus “apdėjo”! Mintis, spalvos, subtilumas! Žodžiu, nebesiplėsiu, manau, kad supratot mano susižavėjimą. Skaitykite daugiau...
Netikiu aš visom ezoterikom ir sapnininkais ir panašiais šarlataniškais dalykais. Labiau tikiu psichologija ir kitais mokslais. Vaikystėje sapnuodavau kelis sapnus, drįsčiau teigti – košmarus, jie nuolat kartodavosi ir mane be galo gąsdindavo. Vėliau gyvenime įvykus keliems įvykiams ir išsisprendus kelioms problemoms tie sapnai tiesiog dingo. Skaitykite daugiau...
Inžinierė tapo vertėja. Studijos viešnia vertėja Inga Tuliševskaitė, su ja kalbamės apie vertimo meną ir naujausią jos išverstą ir jau leidyklos „Tyto alba“ išleistą prancūzų rašytojo, žurnalisto Frederiko Beigbederio knygą „Gyvenimas be pabaigos“, knygą, kurią pats autorius pavadino „science non-fiction“ ir kurioje aprašyti moksliniai tyrimai publikuoti žurnaluose „Science and Nature“. Daugiau skaitykite ir laidos įrašo klausykite čia.
Jei būtumėte kilminga dama iš Vakarų Europos, nemažą jūsų dienos dalį sudarytų skaitymas, siuvinėjimas, mokymasis groti ir kitos edukacinės veiklos, portalui LRT.lt sakė istorikė ir gidė Sonata Šulcė. Vilniaus pagarsinimo dienos proga ji papasakojo ir daugiau su miestu susijusių įdomybių: kur vykdavo smagiausios šventės, kur buvo gydomi ligoniai ir atskleidė, ar galima pamatyti Gedimino laiškus. Skaitykite daugiau...
„Kiekvienas žingsnis, kuris padaro Europą labiau klestinčią ir taikesnę, atitinka Britanijos interesus. <...> Bet mes turime savo viziją ir savo užduotį. Esame su Europa, bet ne jos. Esame susiję, bet ne sujungti. Esame susidomėję, bet ne absorbuoti“.Skaitykite daugiau...
„Šių laikų makiaveliai“, „makiaveliškas planas“, „įsigalėjęs makiavelizmas“ – šiandienos viešojoje erdvėje Niccolo Machiavellio pavardė jau tapo kone bendriniu žodžiu, kuris be skrupulų vartojamas apibūdinant politinius veiksmus, įvykius ir asmenybes. Šį epitetą užsitarnauja tie, kurie, siekdami... Skaitykite daugiau...
„Ar nėra taip, kad visa poezija yra pastanga parašyti tą vieną savo eilėraštį?“ Poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius pačioje senųjų metų pabaigoje išleido naują poezijos rinkinį. Paskutiniame viršelyje netikėtai randame pavadinimą – „Bendratis. Vieno eilėraščio istorija“. Daugiau skaitykite ir laidos klausykite čia.
Balta ir skaidri, plona poezijos knyga iškart kelia įtarimą. (Esu įtari bet kokioms įmantrybėms.) Kodėl vienas puslapis tuščias, užpildyta tik dešinioji arba kairioji (jei skaitai nuo galo) pusė? Kodėl pavadinimas rašomas galiniame viršelyje, nors čia pat esama ir bibliografinių duomenų? Skaitykite daugiau...