Niki

 Išviešintos baimės tampa nebebaisios. Tu šaudei į paveikslus, Niki, kartu sušaudydama savo agresiją ir žiaurumą. Sakei, kad tai tikras skorpioniškas poelgis. O, taip, Niki, mes tokios, tikros skorpionės.

Aneta Anra – rašytoja, dramaturgė. Baigė dailėtyros magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Parašė du romanus ir dvi pjeses.

„Niki: dvigubas portretas“ – romanas ar autobiografija? Ar biografijos faktais pagrįstas romanas? Fikcija, bet greičiau fakcija apie Anetą Anrą ar Maleną, merginą iš Žvėryno, apie Niki de Saint Phalle – pasaulinio garso menininkę iš Paryžiaus. Niki ir Malena, gimusios tą pačią dieną, po Skorpiono ženklu, jas skiria pusė amžiaus, tautybė, geografija, jos neturi bendrų prisiminimų. Malena ieško tėvo, gyvena su Dailininku, jis rašo laiškus iš Paryžiaus ir Londono. Niki šaudė į paveikslus ir kūrė monumentalių moterų skulptūras, akiplėšiškai vedė vyrus iš proto. O gal tai buvo Malena, ta, dėl kurios vyrai netekdavo galvos? Autobiografinės istorijos, biografinės istorijos, netikros istorijos susipina dvigubame abiejų moterų portrete. „Vienintelis būdas sukurti kažką nauja – tai padaryti ką nors ekstremaliai asmeniško“, – sakė Rei Kawakubo. Aneta Anra drąsiai naudojasi savo gyvenimu kurdama romaną apie moterį menininkę. Apie jos vienatvę ir desperatiškas pastangas rasti artimą žmogų. Apie niekuomet neturėtą saugumo jausmą. Apie meilę – Dailininkui, Sūnui, Močiutei, teatrui, literatūrai, tapybai. Apie Vilnių ir Paryžių, ŠMC ir Užupį. Apie baimes būti atstumtai, paliktai, apie neįmanomybę būti suprastai. Ir drauge – apie drąsą būti atvirai ir asmeniškai, švelniai ir nuodingai.
Jurgita Ludavičienė