„Nešvari švaros istorija“ + „Trumpa girtuoklystės istorija“

1. „Trumpa girtuoklystės istorija“  

Egiptiečiams alkoholis reiškė seksą, o seksui buvo būtinas alkoholis. Prie alkoholio ir sekso dar puikiai derėjo muzika.

MARK FORSYTH (Markas Forsaitas, g. 1977 m.) – britų žurnalistas, rašytojas ir tinklaraštininkas. Kaip krikšto dovaną gavęs „Oksfordo anglų kalbos žodyną“ ir baigęs Oksfordo universitetą, pagrindiniu profesiniu įrankiu pasirinko žodžius. Parašė kelias ypač populiarias knygas apie žodžių etimologiją, Kalėdų papročius ir knygynus. „Trumpa girtuoklystės istorija“ – pirma į lietuvių kalbą išversta jo knyga.

Beveik visos žmonijos civilizacijos turėjo svaigiųjų gėrimų, o kur esama svaigalų, ten prasideda ir girtuoklystės. Bet įvairiais amžiais skirtinguose kraštuose buvo girtuokliaujama vis kitaip. Žmonės svaigindavosi, kad galėtų kalbėtis su dievais ir dvasių pasauliu (ir čia ne žodžių žaismas), dalyvauti sekso orgijose, valdovams gerti buvo pareiga, o prastuomenė bent įmaukusi galėdavo šiek tiek atsipalaiduoti. Svaigalai padėdavo užmigti ar įgavus drąsos stoti į mūšį, būdavo auka protėviams ar ritualas dienai užbaigti.

Knygoje pasakojama apie ilgaamžį žmonijos romaną su alkoholiu – nuo pirmykščių klajoklių, šumerų, egiptiečių, kinų, senovės graikų iki šių dienų, nuo primygtinio raginimo svaigintis iki griežto alkoholio draudimo. Ir mėginama atsakyti į daugybę klausimų: ką ir kiek žmonės gėrė? kas ir kodėl girtuokliavo? kodėl graikai tik įkaušdavo, romėnai prisigerdavo kaip pėdai, o Laukinių Vakarų salūnai niekada nebuvo tokie, kokie rodomi filmuose.

Skaitytojų įvertinta, lengvai skaitoma, linksma, informatyvi knyga – smagus faktų ir juokingų istorijų kokteilis, o drauge ir istorikui tinkamas kūrinys. Tai geriausia pasaulio svaiginimosi alkoholiu istorija.

 2. „Nešvari švaros istorija“ 

KATHERINE ASHENBURG (Ketrina Ašenburg) – Kanados rašytoja, keliomis literatūrinėmis premijomis įvertinta dviejų romanų, ketverto negrožinių knygų ir daugybės straipsnių autorė. Ji rašo įvairiomis kelionių, gedėjimo papročių, architektūros ir istorijos temomis. Nešvari švaros istorija. Nuo senovės graikų iki mūsų dienų – pirmoji į lietuvių kalbą išversta šios autorės knyga.

Kas gali būti kasdieniškiau nei paimti muilą, vandens ir nusiprausti? Tačiau kiekvienas amžius ir kiekviena kultūra švarą vertino ir tebevertina savaip. I a. romėnas, kad būtų švarus, kasdien porą valandų mirkdavo viešojoje pirtyje ir dar gremždavo kūną grandykle. XVII a. prancūzas aristokratas visiškai šalinosi vandens manydamas, kad gana persirengti švarius drobinius baltinius, mat linas turįs švarinamųjų savybių. Mūsų pačių iškvėpintas pasaulis, kur germofobai sveikinasi alkūnėmis, o dezinfekantų pardavimai siekia svaiginančias aukštumas, pasirodo besantis lygiai toks pat radikalus ir nesveikas, kaip ir XVIII a.
Kita vertus, švara arba nešvara glaudžiai susijusi tiek su dvasingumu, tiek su seksualumu, tiek su tokiais istoriniais įvykiais, kaip pandemijos, karai ir mikroorganizmų atradimas. K. Ashenburg ne tik aptaria keistus senovės gydytojų receptus ar istorinių garsenybių higienos įpročius, bet ir istorijos posūkius, atvedusius žmoniją į laikus, kuriuos laiko hedonistiniais ir pernelyg steriliais.
Pasiraitojusi rankoves, meistriškai derindama erudiciją ir smagias istorijas, autorė nuvilioja skaitytoją į kelionę per amžius, o kedendama žmonijos skalbinius paskatina ir šiurpti, ir juoktis, ir susimąstyti.

Vienintelis galimas priekaištas nuotaikingai Ashenburg knygai tas, kad toks gražus ir geras leidinys nėra tinkamas skaityti vonioje.
The Sunday Times