Dirbdama gydytoja dažnai susiduriu su lūkesčiu, kad medicina turi veikti kaip gyvenimo policija ar teismas. Už gerą ir dorą gyvenimą bus atlyginta sveikata, o už blogą gyvenimą ir nuodėmes, žinoma, atseikėta nesveikata. Skaitydami šią knygą suprasite, kad medicina nėra teismas.
Justė Latauskienė

JUSTĖ LATAUSKIENĖ – šeimos gydytoja, dirbanti Karoliniškių poliklinikoje. Socialiniuose tinkluose jos įrašus apie gydytojo kasdienybę bei medicinos atradimus skaito tūkstančiai. Geriau pažinti pacientus padeda ir psichoterapeutės darbo patirtis, Justės specializacija – kognityvinė ir elgesio terapija. Gydytoja labai mėgsta fantastinę literatūrą, tad šioje knygoje medicininės jos įžvalgos pinasi su literatūriniu pasakojimu.

Zuikis ir Zuikienė bei jų „atradimai“ gydytojo kabinete, nekantraujantis į Balį išskristi pacientas, ponia Tipiškaitė ir jos aukštas kraujospūdis... Šmaikščiai ir kiek ironiškai gydytoja pasakoja kasdienes istorijas, kurios atskleidžia ir gilesnius dalykus apie mus, praveriančius gydytojo kabineto duris. Paciento ir gydytojo santykiai, medicinos stereotipai ir tragikomiškos situacijos – šioje knygoje.

Kodėl gydytojas nepaima stebuklingos lazdelės ir neišsiaiškina, kas man yra? Jaučiu, kad kažkas negerai, bet kaip įvardyti, kad mane suprastų? Ir kodėl poliklinikoje visi tik geria kavą? Ar todėl prie gydytojų neįmanoma prisikasti?

Nuotaikingos, liūdnos, laimingai pasibaigusios ar absurdiškos istorijos apibendrina daugelio patirtis. Tad autorė tikisi, kad perskaitę knygą žmonės drąsiau užeis į gydytojo kabinetą, kad medikai ir pacientai geriau susikalbės: pacientai labiau supras ant perdegimo ribos balansuojančius gydytojus, o šie neskubės besiskundžiančiojo įsprausti į įsivaizduojamą diagnozių lentynėlę. Juk net vienas, atrodytų, menkas simptomas gali nuvesti netikėta kryptimi ir apsaugoti nuo nelaimės.

Tad „Daktare, galiu užeiti?“ kviečia atidžiau įsiklausyti, ką sako mūsų kūnas.