KNYGŲ KOMPLEKTAS. „Mirties chemija“ + „Įrašyta kauluose“ + „Mirusiųjų šnabždesiai“

  • Kraunamos nuotraukos

    KNYGŲ KOMPLEKTAS. „Mirties chemija“ + „Įrašyta kauluose“ + „Mirusiųjų šnabždesiai“

    35 
    37.50 Sutaupykite 2.50
    Į krepšelį 

    Tyrėjo Deivido Hanterio bylos

    Autorius
    Įrišimas
    kietas
  • Simon Beckett (Saimonas Beketas, g. 1968 m.) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs britų autorius: jo detektyvai išversti į 29 kalbas, parduota daugiau nei 12 mln. knygų, jos figūruoja The Sunday Times ir tarptautinių bestselerių sąrašuose. Rašytojo karjerą S. Beckettas pradėjo dar 2002 m., kai dirbdamas žurnalistu apsilankė Tenesio Lavonų ūkyje. Ši patirtis įkvėpė populiariausią jo knygų seriją apie teismo mediką Deividą Hanterį, kurią pamėgo ir Lietuvos skaitytojai.  

    1. „Mirties chemija“ – pirmoji serijos knyga.

    Deividas Hanteris buvo žymiausias teismo medikas visoje Anglijoje. Tačiau po žmonos ir dukters žūties jis palieka Londoną ir persikrausto į mažą kaimelį kaip paprastas gydytojas. Niekas iš kaimiečių nežino jo praeities. Po trejų ramaus gyvenimo metų du berniukai randa vietinės rašytojos lavoną su į nugarą įsmeigtais gulbės sparnais. Kaip medikas, Hanteris privalo apžiūrėti negyvėlę, o tuo metu pradingsta antra kaimelio gyventoja. Įtarimas krinta ant gydytojo, nes jis visiems vis dar tebeatrodo svetimas…

    Įtampa auga sulig kiekvienu puslapiu, kaime isterija apima vis daugiau žmonių, nes vieną žiaurią ir keistą žmogžudystę veja kitos. Kiek skausmo ir nelaimių galima pakelti? Kas yra blogis ir kodėl žmonės taip žiauriai elgiasi vieni su kitais? Deividas Hanteris ieško atsakymų į šiuos klausimus, bandydamas suprasti, ką mes padarome su savo ir kitų gyvenimais. Jis irgi tik žmogus, kaip mes visi, bet jo teismo medicinos žinios ir talentas padeda jam įžvelgti tai, ko nepastebi kiti.

    Nudirbkite visus namų ruošos darbus, pakeiskite vakaro planus, nes kai paimsite į rankas „Mirties chemiją“, visa kita taps nebesvarbu! 

    2. „Įrašyta kauluose“ – antroji serijos knyga. 

    Teismo medikas Deividas Hanteris jau buvo netoli namų, kai jį sustabdė telefono skambutis. Runoje, vienoje iš Hebridų salų toli Atlanto vandenyne, rastas mirusio žmogaus kūnas. Atvykęs į audrų purtomą salą, teismo medikas susiduria su sunkiu nusikaltimu. Beveik visiškai suanglėjęs kūnas rastas senoje lūšnelėje. Vietos policijos pajėgos linksta tai laikyti nelaimingu atsitikimu, tačiau Deividas tuo netiki. Tirdamas gaisravietę, jis padaro išvadą, kad auka buvo nužudyta. Padėtis tampa dar grėsmingesnė, kai audra atskiria salą nuo išorinio pasaulio, pastiprinimas neatvyksta, o velniška ugnis įsiplieskia vėl. Tai reiškia tik viena: žudikas tyko saloje ir teismo medikas privalo jį rasti, kol dar ne per vėlu.

    „Įrašyta kauluose” – pašėlusios įtampos kupinas detektyvas. Salos gyventojai įtarinėja vienas kitą, vieną versiją keičia kita, grėsmė nenumaldomai auga, o tyrėją tarsi kokonas apgaubia nejaukios paslaptys.

    Esant tinkamai temperatūrai dega viskas.
    Medis. Drabužiai. Žmonės 

    3. „Mirusiųjų šnabždesiai“ – trečioji serijos knyga.  

    Iš tiesų Deividas Hanteris tenorėjo ramybės. Todėl kai buvęs dėstytojas Tomas Libermanas jį pakvietė į JAV, Tenesio valstijoje įsikūrusį garsųjį Lavonų ūkį, jis noriai išvyko, tikėdamasis atitrūkti nuo kasdienių problemų ir daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjmui. Tačiau paaiškėja, kad kūnų irimą tiriančiame institute jo laukia kankinanti užduotis: Libermanas prašo pagalbos tiriant stipriai suirusį kūną. Ir čia prasideda problemos: mirties priežastis neaiški, mirties laiko neįmanoma nustatyti, ant lavono odos randami keisti pirštų atspaudai... Neįmanoma net identifikuoti nužudytojo. Nei kūnas, nei nusikaltimo vieta neatrodo taip, kaip turėtų. Tarsi tik to ir trūktų – atsiranda ir daugiau aukų. Libermanas ir Hanteris ima suprasti, kad žudikas su jais žaidžia, siekdamas tik jam vienam žinomo tikslo. Tačiau jie net neįtaria, kad patys atsidūrė mirtiname pavojuje...

    „Mirusiųjų šnabždesiai“ – įtampos ir šiurpių nuojautų kupinas detektyvas, nei įtaigumu, nei siužeto posūkiais nenusileidžiantis „Mirties chemijai“ ir „Įrašyta kauluose“.

    Bet net negyva ir numesta oda išsaugo pėdsakus, bylojančius apie tai, kokia ji buvo. Net dabar ji gali daug ką papasakoti ir slėpti ne vieną paslaptį.
    Aišku, jei moki ieškoti. 

  • mes socialiniuose tinkluose

    Prenumeruok naujienlaiškį

    Prenumeruoti