Valiuta:
 

Raudoni sandaliukai

  • 350
    750 Sutaupykite
    pasiūlymas galioja iki 2017-12-31
    Į krepšelį 

    Esė: amžinybės akimirkos

    Autorius
    Doloresa Kazragytė
    Metai
    2012
    Įrišimas
    kietas
    Puslapių skaičius
    296

    „Raudoni sandaliukai“ – septintoji Doloresos Kazragytės autobiografinės eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktorės žvilgsnis į save, dviejų esybių – senstančio kūno ir senatvę neigiančios sielos, gyvenimo patirties įsitvėrusio proto ir vilties ieškančios širdies dialogas. Apie ką autorė kalba su savimi ir skaitytoju? Apie mažus kasdienybės stebuklus, susitikimus su Lietuvos miestų ir miestelių žmonėmis, grįžimą į teatrą – repeticijas naujame spektaklyje, vienatvės liūdesį ir palaimą, abejones ir tikėjimą, padedantį nepalūžti pasirinkimo kryžkelėje. Apie tai, kad susitaikyti nereiškia pasiduoti.

    ...Prisiminimai – viso gyvenimo, iki smulkiausių daiktų, kvapų, žmonių – gyvena savo laisvą gyvenimą ir sklando kažkokių tau, žmogau, nepavaldžių pasaulių erdvėse, ir nori tu ar nenori – ateis, užklups, įsiskverbs, prisiglaus, palies kada nori, kur nori: gatvėj, laukuose, pievose, mieste, parduotuvėj, šaltam kambary, naktį, paryčiais. Štai kas yra išsilaisvinęs tavo praėjęs gyvenimas. Jis bet kada gali grįžti.

    ***
    Laikydamasi už dėdės Grikšto didelio tvirto delno, straksėdama šaligatviu, drožiu pas mamą. Gerai nepamenu, kaip mama sutiko, ar ieškojo, ar ne, tik pamenu vakarą – šiltą, tylų, švelnų rudenio apkabinimą, dvelkiantį ramybe, palaima. Mama su Grikštu sėdi po langu ant suolelio, dar žydi nasturtos, medetkos, jie kalbasi, o aš su raudonais sandaliukais vaikštau takeliu nuo verandos prie šaligatvio, nuo šaligatvio prie verandos ir dairausi, gal kas praeis ir pamatys mano raudonus sandaliukus. Laimingiausia gimimo diena per visą gyvenimą. Vienintelė tokia. Akimirkos amžinybė.

    ***
    ...Ištverk! Atlaikyk viską! Juk kančioje – džiaugsmas. Juk tame, kad supranti, kas yra kančia, kad jauti, analizuoji, ieškai įprasminimo, švyti džiaugsmas. Aš priimu gyvenimą su visa kančia ir beprasmybe, nuolankiai jį priglaudžiu prie savęs ir sakau – būkim. Argi tai ne laisvė?

    Doloresa Kazragytė

    Parašykite komentarą: