Mokytis ir smalsiai žvalgytis, lygiuotis į šaunesnius ir daugiau pasiekusius – tikrai verta. Kad nacionaliniai virtuvės ypatumai būtų be konservantų, kad vynas vėl taptų ne alkoholio laipsnių suma, o krikščioniškosios Vakarų kultūros simboliu, kad virėjai būtų vadinami kūrėjais. Kad vėl grįžtų staltiesės ritmas ir prarasta gastronominė atmintis. Kas žino, galbūt iš baltojo varškės sūrio. Ar iš stiklo drumsto naminio alaus. Juk net prancūzui Marceliui Proustui prarasto laiko beieškant austrių ir moliuskų skonis kažkodėl netikdavo...

* * *

Žurnalisto Pauliaus Jurkevičiaus, jau keliolika metų dirbančio Italijoje, nuolat rašančio gastronomijos temomis Lietuvos ir užsienio spaudoje, pirmoji knyga – tai kelionė po gero ir blogo skonio Europą, šmaikštūs praktiniai patarimai geros virtuvės ieškotojams ir teoriniai gastronomijos kaip bendrosios kultūros dalies pagrindai.
Pizos universiteto profesoriaus baltisto Pietro U. Dini lietuviškai rašytame įžanginiame tekste apžvelgiama su Italija glaudžiai susijusi šios knygos autoriaus kūrybinė veikla.

 Internautų mintys ir nuomonės apie šią knygą:

"Lengvi daiktai": įspūdžiai "staltiesės ritmu",

"Cityout": Skonio pasaulis "Staltiesės ritmu",

"Novum": skani, bet snobiška P. Jurkevičiaus "Staltiesės ritmu",

"Kad tau nebūtų liūdna": Dėmesio verta knyga: Staltiesės ritmu,

Rasa Martens: glaustas gurme gidas lietuviškai - knyga "Staltiesės ritmu".