Valiuta:
 

KNYGŲ KOMPLEKTAS! "Istorija prasideda Šumere" + "Pompėjai" + "Raudonoji žemė, Juodoji žemė"

  • 18 
    1950 Sutaupykite 150
    Į krepšelį 

    Trys knygos apie senąsias civilizacijas

    Serija
    Senosios civilizacijos
    Įrišimas
    kietas

    1. „Istorija prasideda Šumere“ . Žymiausio šumerų raštijos ir literatūros tyrėjo, amerikiečių profesoriaus Samuelio Noah Kramerio knyga „Šumerai“ – tai klasikinė šumerų, civilizacijos, gyvavusios dabartinio Irako pietuose ir klestėjimo viršūnę pasiekusios III tūkstantmetyje prieš Kristų, gyvenimo ir įspūdingų laimėjimų studija. Ji išversta į daugelį kalbų ir pakartotinai leidžiama įvairiose šalyse.
    Vienas didžiausių šumerų indėlių į pasaulio civilizaciją yra tai, kad jie sukūrė dantiraštį – seniausią pasaulyje rašto sistemą, kuri pirmąkart istorijoje leido žmonėms užrašyti įstatymus ir literatūros kūrinius. Didžiąją dalį knygoje aprašomų rašytinių šaltinių autorius pats atrado įvairiuose pasaulio muziejuose, interpretavo juos ir su išsamiais komentarais aprašė savo veikaluose, tokiu būdu atskleisdamas pasauliui ir mokslui seniausios pasaulio civilizacijos literatūros ir religijos šaltinius.
    Senovės Šumere gyveno tokia išsivysčiusi, galinga, veikli ir versli visuomenė, kad ji, nedaug perdėdami galėtume tvirtinti, sukūrė istoriją. Knygoje pateikiamas skerspjūvis visų tų „pirmąkart“, kuriuos mums paliko šumerai visose svarbiausiose žmonijos veiklos srityse – politikoje ir valdyme, švietime, literatūroje, filosofijoje, etikoje, teisėsaugoje, žemės ūkyje ir medicinoje, netgi meilės ir šeimos santykių sferoje.
    Nepaisant to, kad knyga skiriama plačiajai visuomenei, S. N. Krameris joje dėsto savo mokslinių tyrimų rezultatus ir skelbia hipotezes, kurios remiasi tvirtais įrodymais. Puikūs tiek moksline, tiek literatūrine prasme dantiraščio tekstų, atspindinčių visas šumerų gyvenimo puses, vertimai, patrauklus dėstymas, didžiulė faktinės medžiagos gausa, rėmimasis moderniausiais mokslinio tyrimo metodais teikia pagrindo rekomenduoti šią amerikiečių profesoriaus knygą visiems, kas domisi žmonijos praeitimi. Ji bus ypač naudinga istorijos mokytojams – čia jie ras daug naudingų žinių. Būtina dar kartą pabrėžti didžiulę pažintinę profesoriaus Kramerio knygos vertę.

    2. „Pompėjai“. Mary Beard (Meri Berd, g. 1955 m.) – viena iš originaliausių ir žymiausių šiandien dirbančių klasikinės kultūros žinovų. Kembridžo universiteto profesorė ir Karališkosios menų draugijos antikinės literatūros profesorė dėl savo mokslinės veiklos, dažno reiškimosi žiniasklaidoje ir viešų pasisakymų savo tyrimų srities klausimais yra pelniusi „žinomiausios Britanijoje antikos specialistės“ vardą. Jos knyga „Pompėjai“ – aistringas ir sukrečiantis pasakojimas apie garsųjį senovės miestą.
    Pompėjai – bene vienintelė pasaulyje vieta, kur pradedi tiesiogiai suprasti, kaip iš tiesų gyveno pirmojo mūsų eros amžiaus romėnai – nuo viešnamių ir tualetų iki prašmatnių svetainių ir sudėtingų pirčių kompleksų. 79-aisiais mūsų eros metais išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis sunaikino romėnų miestus ir kaimus, ūkius, namus, žmones – visa, kas gyva Neapolio įlankos regione. Žinomiausias iš žuvusių miestų – Pompėjai, įsikūrę tarp jūros ir Vezuvijaus, netoli Neapolio ir Herkulanėjo. Nedaug suklysime pasakę, kad M. Beard knyga „Pompėjai“ žuvusių miestelėnų kaulus apaugino mėsa. Maža to, tą patį ji padarė ir su pačiu miestu. Autorei puikiai pavyko išdėstyti mokslinius faktus kuo paprasčiau ir kartu jų neiškraipyti. M. Beard „Pompėjai“ – tai moderni ataskaita apie stebinamai išsamų ir tikslų tyrimą.
    Ši knyga – tai išmanaus ir kartu suprantamo rašymo apie senovę pavyzdys. M. Beard stilius daro knygą lengvai skaitomą, todėl ji bus vertinga ne tik specialistui, bet ir paprastam skaitytojui. Pompėjai – įkvepiantys ir nepakartojami. Pagaliau atsirado jų verta knyga.
    „Kiekvienas, perskaitęs nepaprastai įtraukiantį Mary Beard pasakojimą, vargiai atsispirs norui apsilankyti Pompėjuose.“ – Elizabeth Speller, Independent
    „Jaučiu pagundą pasakyti: jei šiais metais perskaitysite vienintelę knygą apie istoriją, tai turėtų būti „Pompėjai“. Ne tik todėl, kad ji parašyta su moksliniu kruopštumu ir drauge geru pasakotojo stiliumi – atrodo, kad Beard iš tiesų mėgsta savo skaitytojus, o tai retokai pasitaiko tarp rimtų mokslininkų, – bet ir todėl, kad patys Pompėjai verti dėmesio.“ –Michael Bywater, New Statesman

    3. Raudonoji žemė, Juodoji žemė“. Barbara Mertz (Barbara Merc, 1927–2013 m.) – JAV egiptologė, rašytoja, garsėjanti tiek unikaliomis senovės Egipto studijomis, tiek grožiniais kūriniais – mistiniais ir detektyviniais trileriais. Knyga „Raudonoji žemė, Juodoji žemė. Kasdienis gyvenimas senovės Egipte“ – žavinti, kupina išminties ir sąmojingų įžvalgų apie žmonių gyvenimą senovės Egipte. Ši studija iki šiol nuolat perleidžiama ir verčiama į įvairias kalbas.
    Barbara Mertz nukelia mus į tūkstantmečius siekiančią praeitį ir panardina į legendinės dykumų karalystės kasdienio gyvenimo pasaulį, kupiną spalvų ir garsų. Senovės Egipto civilizacija teikė ir tebeteikia įkvėpimo begalei knygų, filmų, dailės kūrinių, mitų, jos sukurti didingi paminklai jau penkis tūkstančius metų stulbina mūsų vaizduotę. Bet kas gi buvo šie žmonės? Barbara Mertz kviečia mus užsukti į jų namus, darbo vietas, šventyklas ir rūmus, kad savo akimis pamatytume, kuo gyvena didikai ir prasčiokai. Galime stebėti, kaip dirba šventikai ir dailininkai, raštininkai ir piramidžių statytojai, vergai, namų šeimininkės ir karalienės, ir mokytis atlikti darbus, gyvybiškai svarbius egiptiečių gyvenimui – nuo mumifikavimo iki papiruso gamybos.
    Barbara Mertz leidžia iš arti pažvelgti į didingą praeities kultūrą, tokią tolimą – ir tokią netikėtai artimą – mūsiškei. Patrauklus stilius daro knygą lengvai skaitomą, todėl ji bus vertinga ne tik specialistui, bet ir paprastam skaitytojui. Senovės Egiptas – įkvepiantis ir nepakartojamas. Džiugu, kad yra jo verta knyga.
     

    Parašykite komentarą: