Basas ir laimingas

  • Basas ir laimingas

    5.00 
    10.00  Sutaupykite 5.00 
    Į krepšelį 

    Romanas apie šv. Brunono Kverfurtiečio paskutinę misionierišką kelionę į Lietuvą

    Metai
    2016
    Įrišimas
    kietas
    Puslapių skaičius
    211
    ISBN
    9786094662133
  •  Saulius ŠALTENIS (g. 1945) – prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas. Populiariausi kūriniai – apysakos ir novelės „Riešutų duona“, „Duokiškis“, „Amžinai žaliuojantis klevas“, romanai „Kalės vaikai“, „Demonų amžius“, „Žydų karalaitės dienoraštis“, pjesės „Škac, mirtie, visados škac“, „Jasonas“, „Lituanica“.


    „Basas ir laimingas“ – įtaigiai papasakota istorija apie arkivyskupo šv. Brunono Bonifaco Kverfurtiečio paskutinę misiją į tolimas, mažai žinomas lietuvių žemes, apie skirtingų – krikščioniškojo ir baltų pagoniškojo – pasaulių susidūrimą. Apie vieną kontroversiškiausių mūsų tolimos praeities epizodų rašytojas kalba itin subtiliai, neteisdamas ir neteisindamas. Tiesa yra ten, kur tikėjimas, istoriją kuria laikas, o laikas visada esamasis.

    ***

    Gal beveik prieš ketverius metus iš Čikagos atvykęs aktorius Petras Steponavičius pasakė, kad privalau parašyti apie šv. Brunoną. Labai nustebau. Paaiškino, kad tik aš, girdi, galiu parašyti. Vaikščiojau apie šv. Brunoną kaip apie kalną ir ilgai nežinojau, kaip jį pakelti. Kelis pirmuosius romano skyrius pagaliau nusiunčiau aktoriui, perskaitė, buvo laimingas. Ir netikėtai mirė po mėnesio... Per laidotuves pažadėjau jo vaikams, kad tikrai parašysiu, nes kai prie romano atsiranda kapinės, tai jau ne vien literatūros reikalas. Jaunystėj, kai dar nieko nežinojau apie šv. Brunoną, basakojį arkivyskupą, kaime, iki užšaldavo ežeras ir nebegalėdavau maudytis, vaikščiodavau basas. Tas nepamirštamas nuo šalnos pakąstos žolės per padus iki sielos persmelkiantis jausmas staiga lyg nušvietė 1009˗ųjų kelią į nekrikštytų lietuvių žemes...

                                                                                                                Saulius Šaltenis


    Knygos leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
     

  • mes socialiniuose tinkluose

    Prenumeruok naujienlaiškį

    Prenumeruoti